Mokslas
Komunikabiliausi agrarinio sektoriaus mokslininkai
2014-06-17

Dotnuva (Kėdainių r.). Devyniems žemės ūkio mokslininkams suteiktas „Komunikabiliausio mokslininko 2014" vardas. Šis apdovanojimas teikiamas jau septinti metai. Juo pagerbiami mokslininkai, publikuojantys aktualius mokslinius straipsnius, aktyviai bendradarbiaujantys su žemdirbiais, vykdantys bendrus su verslu projektus, ranka rankon dirbantys kartu su konsultantais.

Nominantai pagerbti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute įvykusiame jungtiniame Žemės ūkio mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus posėdyje.

Komunikabiliausių mokslininkų agrarininkų vardus šiemet pelnė: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro darbuotojai - dr. Artūras Gedminas (Miškų institutas), dr. Darius Kviklys (Sodininkystės ir daržininkystės institutas), dr. Lina Šarūnaitė (Žemdirbystės institutas); Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Irena Kriščiukaitienė; ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Slavickienė.

Tarp komunikabiliausių mokslininkų - Kauno technologijos universiteto mokslininkai prof. dr. Daiva Leskauskaitė (Maisto mokslo ir technologijos katedra) ir dr. Algirdas Liutkevičius (Maisto institutas) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai - prof. dr. Mindaugas Malakauskas (Veterinarijos akademija), dr. Rūta Šveistienė (Gyvulininkystės institutas).

Ne vienas iš šių mokslininkų aktyviai bendradarbiauja su žemdirbiškąja žiniasklaida, jų pavardes yra įsidėmėję žurnalų „Mano ūkis" ir „VETinfo" skaitytojai.

„Sveikinu kolegas mokslininkus, sėkmingai įgyvendinančius ypač svarbią misiją - skleisti žinias. Šią apdovanojimų tradiciją tęsime ir ateityje, sugalvosime dar ir kitų nominacijų", - pažadėjo padėkas įteikęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna, pats 2009 m. nominuotas komunikabiliausiu mokslininku.

Jungtiniame posėdyje ne tik pagerbti nusipelnę mokslininkai, bet ir nagrinėtos visai mokslo visuomenei rūpimos problemos, akcentuojant, kad be mokslo žemės ūkio sektorius neturi ateities.

Pasak ministro V. Juknos, žemės ūkio mokslas nepelnytai nuvertinamas, todėl Žemės ūkio ministerija pasiryžusi siekti, kad jis taptų lygiaverčiu kitiems mokslams. Ministerija ketina ir ateityje remti taikomuosius mokslo tyrimus ir tikisi, kad naujajame finansiniame laikotarpyje aktyviau iniciatyvą rodys patys ūkininkai, o mokslas prisidės sprendžiant jiems aktualias problemas.

Posėdyje informuota, kad ateityje daugiausiai europinių lėšų būtent ir teks mokslui, bendradarbiaujančiam su verslu.

Dotnuvoje mokslininkai aptarė ir žemės ūkio mokslo būklę, taikomuosius tyrimus, mokslinės veiklos vertinimą, bendradarbiavimą su verslu, komunikavimo svarbą. Kalbant apie žmogiškuosius išteklius apgailestauta, kad mažėja ir studentų, ir dėstytojų. „Žemės ūkio mokslo srityje atsiveria naujos galimybės, todėl norėtųsi, kad jaunimas veržtųsi į doktorantūrą", - sakė Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius, siūlydamas finansavimą žemės ūkio mokslo sričiai padidinti iki 8 proc. (šiuo metu yra 6 proc.).

ŽŪM, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai