Vašingtonas. Kuo didesnė augalų įvairovė pievoje, tuo daugiau bičių rūšių reikia jiems apdulkinti. Deja, retoms vabzdžių atmainoms gresia didelis pavojus išnykti dėl buveinių praradimo, taršos ir klimato kaitos, teigia entomologai.

Remiantis naujausiu tyrimu, kurį atliko JAV Merilendo universiteto entomologas Michaelʼas Roswellʼas (Maiklas Rosvelas) vešlioje, žydinčioje pievoje veikia vabzdžiai apdulkintojai.

Retesnės bičių rūšys gerokai svarbesnės ekosistemoms, nei manyta anksčiau, skelbiama mokslo leidinyje „Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences“.

Ankstesni bičių kaip apdulkintojų tyrimai daugiausia atlikti su augalais, dažniausiai pasėliais, arba vienos rūšies žolynų sistemomis. Rezultatai paskatino iš naujo įvertinti labiausiai paplitusių bičių indėlį, ypač todėl, kad apdulkinant 80 proc. pasėlių dalyvauja vos 2 proc. bičių rūšių. Anksčiau nesiaiškinta, kiek vabzdžių rūšių reikia, norint apdulkinti visus tam tikros ekosistemos augalus.

Amerikiečių mokslininkai įrodė, kad kuo pievoje didesnė augalų įvairovė, tuo didesnis bičių rūšių poreikis. Pastebėta, kad retesnės rūšys tūpia ant konkrečių augalų, ant kurių neatskrenda kiti apdulkintojai. Pasak autorių, tai svarus argumentas, kodėl biologinė įvairovė tokia svarbi. 

Tyrėjai ne vienus metus analizavo 10 pievų sklypų Naujajame Džersyje. Jie stebėjo daugiau kaip 180 bičių rūšių, kurios tūpė ant daugiau kaip 130 skirtingų augalų. Komanda atskleidė, kad visai pievos ekosistemai apdulkinti reikėjo nuo 2,5 iki 7,5 karto daugiau bičių rūšių, palyginti su viena augalo rūšimi.

Taip pat nustatyta, kad vietinės retos bičių rūšys sudarė iki 25 proc. svarbių apdulkintojų, o šis skaičius buvo didesnis pievose su didžiausia augalų įvairove. Tai rodo, kad didelėms ekosistemoms būtinas gausus skirtingų vabzdžių apdulkintojų būrys.

Pasak Michaelʼo Roswellʼo, ištirtos hektaro dydžio pievos, tačiau tipiška bitė dažniausiai renka nektarą iš kur kas didesnio ploto. Vadinasi, kuo sudėtingesnis kraštovaizdis, užpildytas daugybe rūšių ir skirtingu laiku žydinčių augalų, tuo svarbesnė vabzdžių apdulkintojų įvairovė. Dėl žmogaus veiklos kai kurie iš jų atsiduria ties išnykimo riba.