Mokslas
Karvių reprodukcijos problemos – ūkių kasdienybė
2016-12-20

Kaunas. Karvių ligos - tos pačios, tik per 20 metų jų diagnostika pasikeitė ir gydymo galimybės tapo geresnės. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje (VA) surengtame seminare kalbėta apie karvių reprodukcinių ir metabolinių sutrikimų diagnostiką, gydymo ir profilaktikos raidą per 20 metų.

LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinika veterinarijos gydytojams ir gyvulininkystės specialistams surengė praktinius-teorinius kvalifikacinius mokymus „Galvijų neužkrečiamosios ligos: praeitis, dabartis, ateitis". Tai buvo paskutinis šių metų renginys, skirtas akademijos 80-mečio jubiliejui.

„Nėra mokslo, kuris neturėjo pradmenų. Jis keičiasi, bet baziniai dalykai išlieka", - kalbėjo Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė. O akademijos absolventų ir praktikoje dirbančių specialistų ji sakė labai laukianti įvairiose studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijose, darbiniuose studijų programų komitetuose.

Seminare dalyvavo veterinarijos gydytojai iš įvairių Lietuvos kampelių

„Akademijai labai svarbu, kad ryšiai tarp dėstytojų, veterinarijos gydytojų, gyvulininkystės specialistų nenutrūktų. Mums svarbu žinoti, su kokiais iššūkiais jūs susiduriate, kokias problemas sprendžiate kasdien savo darbe. Ir tikime, kad mūsų lektorių žinios jums gali padėti", - kalbėjo LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, pridūręs, kad Stambiųjų gyvulių klinikos iniciatyva renti tokius mokymus bus tęsiama ir ateityje.

LSMU Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas

Vienas seminaro moderatorių LSMU VA prof. Henrikas Žilinskas teigė, kad seminaro aktualumą didina nuolat pasaulio kontekste besikeičiantis gyvenimas ir mokslas, ypač - technologijų pažanga ir požiūris į genetiką.

Nedidelė klaida ūkyje nutraukia visą technologinę grandinę

Stambiųjų gyvulių klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas, prof. H. Žilinsko mokinys, skaitė pranešimą apie šiuolaikinę aukšto produktyvumo pieninių bandų reprodukcijos vadybą. Jis atkreipė dėmesį, kad akušerijos mokslas nepasikeitė, jos problemos išliko aktualios iki šių dienų. Ir neapsivaisinimo priežastys liko tos pačios.

„Produktyvumas didėja, o ūkininkai gal ne visada spėja tinkamai subalansuoti racioną, gal kai kada pritrūksta bandos valdymo įgūdžių, nors dėl problemų neretai jų akimis kaltas būna veterinarijos gydytojas arba sėklintojas", - kalbėjo A. Rutkauskas, pabrėždamas, kad ūkio valdymas - tai priemonių kompleksas, ne vien gydytojo, fermos vedėjo, melžėjos, šėriko ir kitų darbas.

Norint turėti produktyvią bandą labai svarbu gyvulių genetika. Bet, pasak pranešėjo, žmogus visada turi eiti vienu žingsniu priekyje, nes jeigu ūkyje padaroma nedidelė klaida, sutrūksta visa technologinė grandinė. „Trys pagrindiniai ūkio sėkmės veiksniai - genetika, šėrimas ir ūkio vadyba - nesikeičia. Akušerija tarsi ištirpsta tarp tų trijų banginių, bet jos problemos išlieka", - pastebėjo akademijos Stambiųjų gyvulių klinikos vadovas.

Stambiųjų gyvulių klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas atkreipė dėmesį, kad akušerijos mokslas nepasikeitė, jos problemos išliko aktualios iki šių dienų

Pasak jo, parezė, endometritas - ligos, išliekančios dešimtmečiais. Todėl visas karvių vadybos procesas turi būti tikslus kaip šveicariškas laikrodis, nes jeigu kuris nors mechanizmas truputį strigs, problemų neišvengsime. Lektorius akcentavo, kad šiais laikais labai svarbu profilaktika, kuri kainuoja nemažai, bet vis tiek tai pigiau negu gydyti karves.

A. Rutkauskas atkreipė dėmesį, kad svarbu duoti karvei laiko pailsėti po veršiavimosi, ją sėklinti vėl galima po 40 ar 50 dienų. Siekiant, kad karvė veršiuotųsi kas 12,5 mėn., iki 85 dienos po apsiveršiavimo ji turėtų būti veršinga. Moksliškai įrodyta, kad optimaliai laikomos karvės tinkama sėklinti ruja pasireiškia pirmųjų 50 dienų laikotarpyje.

Lektorius išsamiai aiškino veterinarijos gydytojams apie ligas, lemiančias nevaisingumą, rujos sinchronizavimą - tai problemos, su kuriomis stambių gyvulių veterinarijos gydytojams ir sėklintojams tenka susidurti kiekvieną dieną.

Gydytojai diskutavo apie servis periodą ir jo svarbą karvės reprodukcinėms savybėms, apie hormoninių preparatų naudojimą. Ar etiška skatinti karvės rują hormonais? A. Rutkausko teigimu, pasaulio mokslininkai iki šiol neranda jokio blogo progesterono poveikio, o prekiniai ūkiai, laikantys produktyvias karves, be to neišsivers.

„Karvė pati nepasikeitė - pasikeitė technologijos, o technologinės klaidos kainuoja brangiai. Todėl tie, kurie tiesiogiai dirba su reprodukcija, sėklina karves, galbūt kai kada nelinkę naudoti hormoninių medžiagų, tačiau ta diena anksčiau ar vėliau ateis. Šešiasdešimtoji diena po apsiveršiavimo daugelyje Lietuvos ūkių yra ta, kai jau reikėtų pradėti karvę raginti rujoti prostaglandino injekcija. Tik svarbu, kad visi preparatai būtų naudojami tikslingai", - teigė A. Rutkauskas. O prof. H. Žilinskas pridūrė, kad viskam reikia saiko, ir problemų nekils.

Sovietmečiu gamta buvo pernelyg išnaudojama

Veterinarijos akademijos prof. emeritas Eugenijus Aniulis, lygindamas karvių reprodukcines problemas anksčiau ir dabar, teigė, kad nedaug kas pasikeitė, neapsivaisinimo priežastys liko panašios: energijos stoka (30 proc.), gimdos infekcijos, mastitas, nagų ligos, netinkamas sėklinimo laikas ar sperma ir sėklintojo darbas.

Veterinarijos akademijos prof. emeritas Eugenijus Aniulis lygino karvių reprodukcines problemas anksčiau ir dabar

Doc. emeritas Antanas Bernatonis, už pačią Veterinarijos akademiją jaunesnis vos vienais metais, su šia aukštąja mokykla savo likimą susiejo būdamas 20-ies. Jis iki šiol prisimena sovietmečiu diegtą ydingą mintį - iš gamtos nėra ko laukti malonių, iš jos reikia pasiimti viską, ką galima.

„Visą sovietmetį gamta, sakyčiau, buvo prievartaujama. Kai kurie preparatai, pavyzdžiui, hormoniniai, buvo naudojami beatodairiškai. Viso to rezultatus jau matome ir, manau, dar matysime. Juk ką duodame gyvuliui, tas grįžta mums patiems. O gyvūnai niekada nemeluoja ir ligų nesimuliuoja", - jausmingai kalbėjo A. Bernatonis, ir savo studentus mokęs, kad reikia išmokti kalbėtis su gyvuliais, suprasti, ką gyvūnas nori pasakyti.

„Gyvūnai niekada nemeluoja ir ligų nesimuliuoja", - teigė doc. emeritas Antanas Bernatonis

Jis prisimena vieną juos mokiusį dėstytoją, į kurį studentai žiūrėdavo kaip į praktiką. Jo pagrindinis gyvulių ir smulkiųjų gyvūnų gydymo būdas būdavo klizma. Bet, pasak A. Bernatonio, daugiau buvo tokių dėstytojų, kurie gydė visai kitokiais metodais ir visada žengė koja kojon su mokslu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai