Mokslas
Ką bendro turi apskaita ir automobilis?
2016-11-25

Akademija (Kauno r.). Ar gali įmonė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl savo „sveikatos patikros"? Ar mokesčių inspekcijoje kaupiami duomenys gali signalizuoti, kad įmonės kelyje tuoj užsidegs raudonas šviesoforo signalas. Ar mokesčių inspekcija sureaguoja tik tada, kai išsiskleidžia oro pagalvė ir padėti būna per vėlu? Tai dalis klausimų, kuriuos kėlė tarptautinės apskaitos ir finansų konferencijos, vykusios Aleksandro Stulginskio universitete, dalyviai, diskutuodami apie apskaitos svarbą verslui.

Tarptautinėje 10-ojoje mokslinėje konferencijoje „Apskaita ir finansai: mokslo ir verslo partnerystė" akcentuota, kad apskaita turi padėti ne tik tiksliai vertinti įmonės finansinę situaciją, bet ir padėti numatyti ateities žingsnius bei apsaugoti nuo galimų nemalonių netikėtumų.

Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė profesorė Danutė Zinkevičienė džiaugėsi, kad norą dalyvauti tradiciniame renginyje pareiškė Čekijos, Estijos, Graikijos, Gruzijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos mokslininkai, tai pat gausus būrys Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovų.

„Labai vertiname sustiprėjusią partnerystę su verslo, viešojo sektoriaus ir konsultavimo institucijomis bei tikimės, kad lektorių pranešimai pasitarnaus dar glaustesnio bendradarbiavimo plėtojimui", - kalbėjo profesorė Danutė Zinkevičienė

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis rado įdomių sąsajų tarp automobilių pramonės evoliucijos ir apskaitos tobulėjimo. „Prisiminkime, kaip tobulėjo automobilių apsaugos sistema. Iš pradžių mašinos turėjo tik stabdžius, paskui atsirado lempos, garsinis signalas, saugos pagalvės, galinio vaizdo kameros, borto kompiuteriai, atstumų jutiklių sistemos ir daug kitų priemonių. Finansai evoliucionavo labai panašiai. Paprasta apskaita - tai matymas to, kas buvo, ir kas vyksta dabar. Verslui labai svarbu turėti saugos priemones ir matyti į priekį - kas bus ateityje", - sakė B. Žemaitis.

Jis patikslino, kad verslui labai svarbu pavojų prevencija, kad neatsitiktų taip, kaip 2008-2009 m., kai visas didysis finansų pasaulis sureagavo tik po to, kai „jau išsiskleidė saugos pagalvės", kitaip tariant, pavėluotai.

Akcinės bendrovės Citadelės banko Kauno filialo valdytojas Mindaugas Bičkauskas pristatė „Verslo kliūčių žemėlapį 2016", kurį bankas sudarė savo iniciatyva. Sudarant žemėlapį, buvo apklausta daugiau kaip 500 įmonių, visos šalies savivaldybės ir 24 verslo asociacijos. Pagal apklausos duomenis nustatytas verslo laisvės indeksas - kriterijų visuma, kaip jaučiasi verslas konkrečiuose Lietuvos regionuose. Tarkime, prasčiausiai verslo įmonės jaučiasi Rokiškyje, Kupiškyje, Pasvalyje, o geriausiai - Neringoje, Vilniuje ir Kaune.

„Pastebime, kad labai geros sąlygos verslui plėtotis yra kurortiniuose miestuose - Druskininkuose, Birštone, Neringoje. Čia palyginti maža bedarbystė ir maža emigracija", - sakė Mindaugas Bičkauskas

Kaip didžiausius sunkumus smulkiajam ir vidutiniam verslui jis įvardijo per didelius mokesčius, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, verslo sąnaudų augimą, biurokratines reguliavimo procedūras, konkurencijos didėjimą. Beje, pastebima tendencija, kad kone visos savivaldybės aplinką verslui vertina labai gerai, o verslo įmonės - kur kas prasčiau.

Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorės pavaduotoja Paulė Svorobovičienė apžvelgė Apskaitos direktyvos pokyčius ir jų įtaką nacionaliniam apskaitos reglamentavimui

Paulė Svorobovičienė pabrėžė, kad greta finansinių ataskaitų atsiranda nefinansinės, modernios atskaitomybės - integruota, socialinės atsakomybės atskaitomybė. Jos leidžia susidaryti platesnį įmonės vaizdą, kuris gali būti svarbus esamiems ir potencialiems investuotojams. „Tarkime, finansinė ataskaita - tarsi žiūrėjimas pro automobilio galinio vaizdo ir šoninius veidrodėlius, o nefinansinė atskaitomybė - tarsi vairuotojo žvilgsnis pro priekinį stiklą", - vėl sąsajų su automobiliu neišvengė pranešėja.

Kartu P. Svorobovičienė pabrėžė, kad nuo kitų metų (už 2016-uosius metus) labai mažos įmonės turės teikti tik dvi ataskaitas, mažos - 3 ataskaitas, vidutinės ir didelės - 5 ataskaitas (kaip ir buvo iki šiol). Pagal įmonių grupes skirsis ir balansai bei pelno-nuostolių ataskaitos. Metinius pranešimus turės rengti tik didelės ir vidutinės įmonės. Taigi, labai mažos įmonės turės pajusti palengvėjimą.

Lektorė priminė, kad įmonės skirstomos į keturias grupes (labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės) pagal grynųjų pajamų, turto ir vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus rodiklius. Pagal 2015 m. statistikos duomenis, apie 84 proc. visų šalies įmonių patenka į labai mažų įmonių kategoriją, didelių įmonių Lietuvoje turėtų būti apie 200, o vidutinių - apie tūkstantį.

„Žinoma, tai yra 2015 m. statistika, o įvertinant ekonomikos augimą, skaičiai gali šiek tiek keistis. Aišku tik tiek, kad dauguma įmonių turės taikyti labai mažų įmonių atskaitomybę", - reziumavo P. Svorobovičienė.

„Įvairių ataskaitų įmonės teikia labai daug, joms paruošti reikia kompetentingų žmonių. Tik įdomu, kas tas ataskaitas skaito, apdoroja? Ar iš jų galima pamatyti, kad įmonės veikla važiuoja bloga kryptimi? Ar jos rašomos tik tam, kad to reikalauja ES reglamentai?", - tokius klausimus kėlė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis

Valstybinės mokesčių inspekcijos Atrankos ir paramos auditui departamento Analitinio modeliavimo skyriaus vedėjas Vytenis Zaskevičius savo pranešime kalbėjo apie modernų požiūrį į mokesčio mokėtojo elgsenos analizę ir modeliavimą. Valstybinė mokesčių inspekcija disponuoja milžinišku duomenų kiekiu, kuriuos apdoroti reikia didžiuliu greičiu.

Nuo spalio mėnesio startavo išmanioji mokesčių administravimo sistema i.MAS, kuri taip pat generuos milžiniškus duomenų kiekius. Pastebima, kad tų žinių ir kompetencijų, kuriomis disponuoja valstybės tarnautojai, jau nebeužtenka. Tam reikalingi atskiri analitiniai centrai.

Toks Kompetencijų centras įkurtas 2016 m. birželio mėnesį, jame dirbs iki 30 įvairių sričių ekspertų. Pagrindiniai uždaviniai - mokesčių mokėtojo elgsenos analizės, jo rizikingumo įvertinimas. Rizika gali atsirasti ne tik dėl piktybinio mokesčių mokėjimo vengimo, bet ir dėl nesupratimo, užmiršimo ir pan. Kaip rodo patirtis, didelė dalis nepriemokų atsiranda dėl to, kad VMI neaiškiai pateikia instrukcijas.

„Analitinio modeliavimo skyrius per trejus metus turi parengti rizikos valdymo gaires. Bus atliekamos mikro- ir makro- analizės bei mokesčių mokėtojo elgesio analizė. Visi duomenys, su kuriais dirba kompetencijų centras, yra nuasmeninti, dirbame labai konfidencialiai", - pabrėžė Vytenis Zaskevičius, pridurdamas, kad skyriaus veiklą turėtų sumažinti ekonomikos „šešėlį"

Analitinio modeliavimo skyriaus atliekamas projektas finansuojamas iš europinių lėšų, projektas tęsis trejus metus. Tolimesnis finansavimas priklausys nuo rezultatų, kurių pavyks pasiekti skyriaus darbuotojams.

Konferenciją organizavo ASU Ekonomikos ir apskaitos finansų institutas bendradarbiaudamas su Estijos gyvybės mokslų universiteto Ekonomikos ir socialinių mokslų institutu, Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir socialinio vystymo fakultetu, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai