Mokslas
Jaunoji mokslininkų karta neišsižada žemės ūkio
2015-11-06

Vilnius. Jaunieji mokslininkai tampa atviresni, pradeda daugiau diskutuoti, aktyviai reaguoja į tendencijas bei besikeičiančią problematiką ir tai atsispindi jų darbuose, sakė Mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslo skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius.

Ketvirtą kartą Lietuvos mokslų akademijoje susirinkę jaunieji žemės mokslininkai ketvirtadienį savo darbus pristatė konferencijoje „Jaunieji mokslininkai - žemės ūkio pažangai".

Ketvirtojoje konferencijoje „Jaunieji mokslininkai - žemės ūkio pažangai" pristatyta daugiau kaip keturiasdešimt jaunųjų mokslininkų pranešimų

Šių metų konferencijoje atsisakyta daug smulkių sekcijų ir daugiau kaip 40 pranešimų pristatyti trijose pagrindinėse - agronomijos ir aplinkos inžinerijos, agrobiologijos ir miškotyros bei zootechnikos ir veterinarinės medicinos - sekcijose.

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės sveikinime, skirtame konferencijos dalyviams, akcentuota mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba bei raginimas mokslo idėjas paversti mokslo sėkme ir konkrečiu rezultatu.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. užsienio lėšos sudarė daugiau kaip 37 proc. visų lėšų, skirtų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). „Čia yra didelė dalis struktūrinės paramos. Ką tai reiškia? Kai baigsis struktūrinės paramos periodas, mes galime netekti apie 30 proc. finansavimo ir tai turėtų kelti susirūpinimą ir politikams, ir LMA, ir visoms mokslo institucijoms", - sakė V. Razumas.

Jo duomenimis, 2013 m. bendrai MTEP buvo skirta 0,95 proc. šalies BVP. LMA prezidento nuomone, nors tai nemažos lėšos, tačiau valstybinio ir verslo sektorių finansavimo proporcijos yra beveik priešingos visai ES: Lietuvoje viešasis sektorius MTEP skiria 0,71 proc., verslas - 0,24 proc. BVP.

Jaunųjų kolegų pranešimų atidžiai klausėsi LMA nariai

Kalbėdamas apie žemės ūkio mokslų sritį, V. Razumas priminė, kad 2013 m., palyginti su kitų mokslų sritimis, žemės ūkiui buvo skirtas mažesnis finansavimas, ši sritis ženkliai atsilieka nuo kitų ir pagal žmogiškuosius išteklius. Tačiau nepaisant to, pastebimas doktorantų ir įgijusių daktaro laipsnį skaičiaus augimas, o tai leidžia viltis, kad daugiau pasirinks ir mokslininko karjerą.

Šiemet LMA susirinkusiai auditorijai buvo perskaitytas vienas socialinių mokslų srities pranešimas - Rimvydas Gaudėšius (ASU) nagrinėjo kaimo ir miesto teritorijų problematiką kraštotvarkos paradigmoje

Prof. Z. Dabkevičius, komentuodamas konferencijos pranešimus teigė, kad jaunieji mokslininkai, galbūt norėdami greičiau matyti konkrečius rezultatus daugiau dėmesio skiria siauresniems, laboratoriniams tyrimams.

„Mokslas daugiau krypsta į biologinę pusę: ligos, kenkėjai, sukėlėjai, chemija. Vis mažiau bendrųjų žemės ūkio mokslų. Šių metų pranešimuose daugiausia susitelkiama ties epidemiologija bei patologija: augalų, žolinių augalų, medžių, gyvūnų ligos, ligų kontrolė. Keičiantis klimatui, keičiasi ligų ir kenkėjų plitimas, tad lyg ir daugiau dėmesio mokslininkai skiria toms problemoms", - kalbėjo Z. Dabkevičius.

Profesorius tikisi, kad įgiję kvalifikaciją dabartiniai jaunieji mokslininkai pateiks ir platesnio turinio darbų.

Tradiciškai konferencijos pabaigoje apdovanoti geriausių pranešimų autoriai. Šiemet laureatų diplomai ir rėmėjų dovanos atiteko Akvilei Jonavičienei (LAMMC), Tomui Kupčinskui (LSMU), Jelenai Titovai (LAMMC), Inai Živatkauskienei (ASU), Monikai Raškauskaitei (ASU), Ritai Verbylaitei (LAMMC), Samantai Tamašauskaitei (LSMU) ir Vytautui Sabūnui (VDU).

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai