Mokslas
Gyvulininkystės veiklos ASU imasi vis daugiau
2016-01-13

Akademija (Kauno r.). Atšvęstos dar vienos įkurtuvės Aleksandro Stulginskio universitete - čia pradėjo veikti Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras. Šiame centre bus atliekami moksliniai tyrimai, rengiamos gyvulių ir paukščių parodos bei konferencijos.

Šio centro vadovu tapo Vigilijus Jukna, buvęs žemės ūkio ministras ir Veterinarijos akademijos profesorius. Žadama, kad naudojantis centro paslaugomis, didės šalyje auginamų gyvulių ir paukščių prekinė ir veislinė vertė, nes ūkininkaiturės galimybę mėsai ir veislei auginti didesnės prekinės ir veislinės vertės ūkinius gyvūnus. Be to, bus sustiprinta universiteto mokslo ir žinių sklaidos bazė - centre sukurta mokslinė bazė gyvulių ir paukščių veislinei vertei tirti ir vertinti, praplėsti parodų ekspozicijų plotai bei sudarytos sąlygos gyvulininkystės parodoms vykdyti.

Naujojo centro vadovas prof. Vigilijus Jukna (kairėje) diskutuoja su žemės ūkio viceministre Lina Kujalyte ir NMA direktoriumi Eriku Bėrontu

Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras įsikūrė ASU teritorijoje, šalia esamo parodų paviljono. Prie jo buvo įrengtas 400 kv. m priestatas, kuriame įrengta mokslinė tiriamoji laboratorija, o greta pastatyti du universalūs paviljonai (viso 4 800 kv. m), skirti gyvulininkystės parodų ir kitokiai veiklai vykdyti. Viename paviljonų, kuris pritaikytas parodoms, įrengta gardų sistema ir maniežas gyvuliams, taip pat yra galimybė demonstruoti ir paukščius. Kitas paviljonas skirtas verslo įmonėms ir institucijoms, dalyvaujančioms parodose ir kituose žemės ūkio renginiuose, čia taip pat gali vykti ir didelės konferencijos.

Pasak ASU rektoriaus prof. Antano Maziliausko, tai - nelengvas inžinerinis statinys, o jis pastatytas ir visas projektas įgyvendintas per dvejus metus.

ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas teigė, kad Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras yra didelio Lietuvos žmonių būrio, dirbančio žemės ūkio labui, pasiekimas

Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras yra paskutinioji investicija pagal KPP 2007-2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra" veiklos sritį ,,Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas", pagal kurią buvo atnaujintas Algirdiškio parodų centras, UAB „Panevėžio veislininkystė" karantino centras, pastatyta avinukų penėjimo stotis UAB „Šeduvos avininkystė", atnaujintos bulidės AB „Šilutės veislininkystė", įrengtas specializuotas Gyvulininkystės mokymų centras Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje.

„Dabar šalyje sudarytos visos sąlygos gyvuliams eksponuoti, karantinuoti ir parduoti", - sakė V. Jukna. Jis neabejoja, kad ateityje naujajame centre galės vykti ir „AgroBalt" paroda, kuri pastaraisiais metais, kai buvo pradėta kilnoti, jo teigimu, prarado patrauklumą.

Šiame paviljone bus rengiamos gyvulių parodos

Prof. V. Jukna tvirtino, kad centre yra sukoncentruoti ne tik materialūs, bet ir žmogiškieji ištekliai, be kurių jokia įranga neveiks. Čia dirbs Kauno technologijos universitete ir LSMU VA parengti chemijos technologijos ir gyvulininkystės specialistai, be to, ASU antrajame kurse mokosi būsima pirmoji sumaniosios gyvulininkystės laida. „Manyčiau, kad laboratorijoje turėtų susiformuoti maždaug 10-12 žmonių, mokslininkų ir laborantų, kolektyvas. Kai kurie jau dirba, su kai kuriais sutarta dėl būsimo darbo, nes centras tik pradėjo veikti, dar reguliuojama aparatūra. Čia galės į veiklą įsitraukti ir studentai, magistrantai, doktorantai, kurie rengs mokslinės draugijos ar baigiamuosius darbus", - apie būsimą centro veiklą pasakojo jo vadovas.

Centro paslaugomis galės naudotis ūkininkai, Žemės ūkio ministerija, veislininkystės institucijos. Laboratorijoje bus tiriamos įvairių gyvūnų rūšių mėsinės savybės ir koordinuojamas jų gerinimas, teikiamos veislininkystės paslaugos. „Šis objektas turi kurti pridėtinę vertę", - teigė V. Jukna.

Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras tapo brangiausia viso projekto dalimi, jam buvo skirta apie 4 mln. eurų (viso projekto vertė - apie 7,5 mln. eurų). Pasak V. Juknos, taip atsitiko dėl labai brangios aparatūros. Vien tik dujų chromatografas kainavo per 400 tūkst. eurų.

Dujų chromatografija - brangiausia laboratorijos įranga. Su ja dirba jaunesnioji mokslo darbuotoja Edita Meškinytė-Kaušilienė

Dujų chromatografija padės atlikti giliuosius tyrimus, nustatyti riebalų rūgštis, teršalus mėsoje ir kituose produktuose; atominės absorbcijos spektrofotometras leis nustatyti mikro- ir makroelementus, o skysčių chromatografas - vitaminus, cholesterolio kiekį mėsoje ir t. t.

Kitoje laboratorijoje yra galimybė pagal genų seką patikslinti gyvulio kilmę, o trečiojoje vyks rutininiai tyrimai, vertinant tiek bulių, tiek kiaulių ar avinų palikuonių mėsos kokybę. Iš viso bus tiriama apie 12 mėsos kokybės rodiklių, o tyrimai leis išryškinti tuos reproduktorius, kurie yra veislės gerintojai, kurie gerina mėsines savybes.

Daug prisidėjęs, kad šis projektas atitektų ASU, nors jį, tik kiek kitokiu pavadinimu, rengė ir LSMU VA, prof. V. Jukna tikino, kad laboratorijos funkcijos nesidubliuos su LSMU VA. „Tokioje mažoje Lietuvoje nebūtų tikslo dubliuoti mokslo įstaigų funkcijas. Todėl atsakingai pareiškiu, kad nė viena centro funkcija nesidubliuoja ir nesidubliuos su niekuo. Bet kalbant apie mokslo projektus, be abejo, mes visi toje mokslo erdvėje konkuruojame juos rengdami. Bet tai - normali praktika, nes konkuruojame ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje", - teigė profesorius.

LSMU VA kancleris prof. Henrikas Žilinskas pastebėjo, kad Lietuvoje apskritai nėra daug šios srities mokslininkų, todėl jų išskaidymas Lietuvai nėra naudingas. „Aš esu už tai, kad jėgos būtų koncentruojamos", - sakė profesorius.

LSMU VA kancleris prof. Henrikas Žilinskas ir buvęs šios aukštosios mokyklos profesorius Česlovas Jukna turėjo bendrų pokalbio temų

Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius dr. Arūnas Rutkauskas taip pat atsargiai vertino naująjį centrą: „Ateitis viską parodys. Centro idėja gera, bet, kaip pasakė pats centro vadovas, labai svarbu žmogiškieji ištekliai, nes įranga be jų nieko verta. Daug kas priklausys ir nuo sklaidos. Šiaip, ūkininkams, mūsų asociacijai, šio centro teikiamos paslaugos yra reikalingos. Kol kas DNR mėginius siunčiame į Prancūziją, Vokietiją, o tai yra brangu. Be to, kitos šalys iškart tiria ir mėsinių galvijų genomą, todėl dabar yra puiki proga pradėti kaupti duomenis. Po kelių metų būtų galima pažiūrėti ir palyginti, kokie buvome ir kokie esame dabar."

A.Rutkauskui atrodo, kad kai kurie tyrimai galbūt dubliuosis su atliekamais LSMU VA, bet, jo manymu, konkurencinėje kovoje laimės ne tie, kurie turi geresnę įrangą, o tie, kurie suburs stipresnę mokslininkų ir specialistų komandą.   

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai