Mokslas
Granulės iš kompostuoto mėšlo - papildomas verslas
2014-07-17

Kaišiadorys. Plėtojant gyvulininkystę, ūkiuose susikaupia dideli kiekiai įvairių organinių medžiagų. Sukurta nemažai technologijų, kaip tvarkyti mėšlą ir kitas organines medžiagas, paverčiant jas geros kokybės trąšomis. Viena iš tokių unikalių technologijų taikoma bendrovėje „Agrolinija".

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos ir ekologijos instituto Agroekologijos centro mokslininkai kartu su bendrovės specialistais sukūrė mėsinių galvijų mėšlo granuliavimo technologiją ir tam reikalingą įrangą.

„Šios technologijos dabar patentuojamos. Organinių medžiagų granuliavimas yra sudėtingas procesas ir atskiroms organinėms medžiagoms jis skiriasi. Labai svarbu pagaminti stabilias granules, kurias būtų galima paskleisti mechaniškai", - paaiškina projekto mokslinis vadovas, Agroekologijos centro vadovas Juozas Pekarskas pridurdamas, kad kompostavimo technologiją reikia derinti su granuliavimo technologija, tik tada įmanoma pagaminti aukštos kokybės granules.

3 Paragrafas delaval

Mėšlo perdirbimo galimybės domina (iš kairės) Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistą Juozą Steponavičių, Veterinarijos akademijos profesorių Bronių Bakutį, „Agrolinijos" direktorių Ronaldą Bilskį ir ASU mokslininkus Juozą Pekarską bei Algirdą Gavenauską

Bendrovė „Agrolonija" pradėjo vystyti veislinės-mėsinės galvijininkystės verslą Kaišiadorių r. 2010 m., importavusi 63 grynaveisles Angusų veislės telyčias ir tris bulius iš Vokietijos. Po metų ūkis papildomai įsivežė 15 Angusų ir 50 Simentalių grynaveislių telyčių bei įsigijo du bulius iš Antano Bezaro ūkio.

Dabar bandoje iš viso yra 500 galvų, skaičiuojant sąlyginiais galvijais - 290. Galvijai bendrovėje auginami ekstensyviai: vasara ganomi ganyklose, žiemą šeriami tik šienainiu. Banda turi sveikos bandos statusą. Bendrovės direktorius Ronaldas Bilskis sako, kad artimiausiuose planuose - siekti ekologinio ūkio sertifikato.

Į mėšlą pažiūrėjo kitu rakursu

„Mes į mėšlą pažiūrėjome kitu rakursu ir dabar turime papildomą verslą greta mėsinių galvijų auginimo", - sako R. Bilskis. Iš sukaupto kraikinio galvijų mėšlo ir pašarų likučių bendrovė gamina granuliuotą ir maltą galvijų mėšlą.

Gilus kraikas gegužės gale, galvijus išleidus į ganyklas, buvo sustumtas į kaupus ir paliktas kompostuotis keliems mėnesiams

„Esu tikras, kad būtent todėl, kad mūsų galvijai šeriami tik natūraliais pašarais, ir iš jų mėšlo padarytos granulės yra labai geros sudėties", - sako R. Bilskis. Bendrojo azoto jose yra 2,76 proc., fosforo 1,34, kalio 5,44, magnio 0,96, kalcio 2,89proc., tai pat geležies, sieros, vario, cinko. Sausosios organinės medžiagos produkte sudaro 87 proc

Trąšos iš mėšlo gaminamos natūraliai, nenaudojant jokių priedų. Iš pradžių iš mėšlo padaromas kompostas. Procesas prasideda galvijus išvežus iš fermos į ganyklas. Nuėmus aptvarus, mėšlas sustumiamas į kaupus (beveik 100 m ilgio, 4 m pločio ir iki 2 m aukščio). Kompostavimosi metu mėšlas kelis kartus permaišomas specialia technika. Šio etapo pabaigoje kaupo tūris sumažėja geru trečdaliu, palyginti su pradiniu jo kiekiu. „Labai svarbu apskaičiuoti reikiamą permaišymų skaičių, nes nuo to priklauso gaminamos žaliavos kokybė", - sako J. Pekarskas.

Šiuo komposteriu, dirbančiu mėsmalės principu, nuolat permaišomi komposto kaupai - vartoma kaskart, kai kaupo viduje temperatūra nukrenta žemiau 40 laipsnių

Vėliau susikompostavęs mėšlas pervežamas į kitą patalpą, kur natūraliai džiovinamas, kaupus vėl reguliariai permaišant. Džiovinama tol, kol drėgmės komposte lieka ne daugiau kaip 30 proc. Tik tokia žaliava tinkama granulių gamybai. Kompostas pakraunamas į granuliavimo įrenginio bunkerį, iš kurio sraigtiniu transporteriu patenka į malūną-džiovyklą. Čia masė mechaniškai smulkinama ir džiovinama karšto oro srove. Iš pradžių pagaminamas maltas birus kompostas, o iš jo - granulės.

Bulvių augintojai jau įvertino

Pasak J. Pekarsko, granuliuotomis mėšlo trąšomis galima tręšti lokaliai sėjos ar sodinimo metu, pagrindinio tręšimo metu prieš sėją ar sodinimą bei papildomai vegetacijos metu. Granulės gaminamos dviejų dydžių - 4 ir 6 mm skersmens. Mažesnės granulės buvo pradėtos gaminti po to, kai paaiškėjo, jog 6 mm skersmens granulės kemša trąšavamzdžius.

Granulių gamybos įranga - unikalus įrenginys, prie kurio „Agrolinijos" specialistai ir mokslininkas Juozas Pekarskas triūsė dvejus metus

Antri metai ASU vykdomi tręšimo šiomis granulėmis tyrimai žieminiuose ir vasariniuose kviečiuose, bulvės, taip pat tyrinėjama šių trąšų ilgalaikė įtaka dirvožemio agrocheminėms savybėms. Tarkime, žieminiai kviečiai lokaliai tręšti trejopa norma - 1030 kg/ha (tai maksimali galima įterpimo norma pagal sėjamosios charakteristiką), 515 kg/ha (50 proc. galimos įterpimo normos) ir 258 kg/ha (ketvirtadalis galimos įterpimo normos).

J. Pekarsko teigimu, vienų metų tyrimų rezultatai labai gerai, dabar laukiama antrų metų rezultatų. Žemdirbiams patrauklu turėtų būti ir tai, kad trąšų poveikis išlieka trejus metus. „Kai prieš dvejus metus beldžiausi į visas duris, pusdykiai siūliau granules žemdirbiams, tikrai nebuvau nusiteikęs optimistiškai. Prisimenu tąkart J. Pekarsko išsakytą nuraminimą, kad praeis metai, ir granulių nespėsime gaminti. Taip ir atsitiko - šį pavasarį paklauso viršijo pasiūlą", - sako R. Bilskis.

Šias trąšas labai patogu transportuoti, patogu tręšti ir rankomis, ir mechanizuotai. Žaliavinis mėšlas, kurio galima nusipirkti po 15 Lt/t, turi 70 proc. drėgmės, o granulėse sausosios medžiagos sudaro beveik 90 proc. Žinoma, granulių kaina nemaža - 1 000 Lt/t, tačiau tai negąsdina ekologinių ūkių šeimininkų. Didmaišiais šias trąšas perka ekologinių bulvių ir daržovių augintojai. „Mūsų granulėse yra įspūdingas kalio kiekis. Pernai burokėlių augintojai, patręšę šiomis trąšomis, negalėjo atsidžiaugti ypatingai gražia sodria šakniavaisių spalva", - produkto sėkme patenkintas R. Bilskis. J. Pekarskas dar priduria, kad tręšiant bulves mėšlo granulėmis, realu tikėtis iki 30 proc. derliaus priedo.

Panašią veiklą vykdo ir Joniškio rajone veikiantis bendrovė „Kaprolita" - iš mėšlo daro aukštos kokybės trąšas. „Kaprolitos" direktorius Egidijus Žičkus pasidalijo patirtimi perdirbant Bariūnų žemės ūkio bendrovės galvijų mėšlą. Perdirbimo technologija kurta taip pat bendradarbiaujant su ASU Agroekologijos centro mokslininkais.

Joniškio rajone veikiančios bendrovės „Kaprolita" direktorius Egidijus Žičkus pasidalijo patirtimi perdirbant Bariūnų žemės ūkio bendrovės galvijų mėšlą

„Pernai paleidome defermentatorių, kuris per 70 dienų sufermentuoja mėšlą. Lauko sąlygomis tam reikėtų metų ar pusantrų. Be to, mūsų komposte nėra nei patogeninių bakterijų, nei piktžolių sėklų", - pabrėžia E. Žičkus pridurdamas, kad įmonė iš perdirbto komposto daro skystąsias trąšas stambiems augalininkystės ūkiams. Įmonė savo produkcijai jau rado rinkas Vakarų Europoje. Spalio mėnesį turėtų būti galutinai baigta mėšlo perdirbimo linija, tuomet „Kaprolita" dar labiau didins pajėgumus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai