Mokslas
Glifosato poveikis sliekams – pražūtingas
2018-10-26
Pixabay nuotrauka

Kaunas. Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad didelės glifosato koncentracijos letaliai veikia kompostinį slieką. Lietuvos augalų apsaugos asociacija teigia, kad šis tyrimas tik patvirtina, jog glifosato naudojimas registruotomis naudojimo normomis ir sąlygomis yra saugus.

Trys tyrėjos – Greta Dajoraitė, Jūratė Žaltauskaitė ir  Aušra Zigmontienė tyrimą vykdė 8 savaites. Eksperimento metu buvo naudotos 0,1, 1, 5, 10, 20 mg/kg glifosato koncentracijos dirvožemyje. Glifosato poveikio kompostiniams sliekams Eisenia Fetida įvertinti buvo tirti augimo, mirtingumo ir reprodukcijos rodikliai.

Veikia reprodukcinę sistemą

Eksperimento metu nustatyta, jog didelės glifosato koncentracijos letaliai veikė kompostinį slieką. Esant didžiausiai 20 mg/kg koncentracijai, sliekų mirtingumas jau pirmąją savaitę buvo 100 proc. Didėjanti glifosato koncentracija mažino kompostinio slieko svorio prieaugius bei neigiamai veikė sliekų reprodukciją, kokonai užfiksuoti tik esant mažiausiai koncentracijai. Eksperimento pabaigoje nustatyta tendencija – kuo ilgesnis glifosato ekspozicijos laikas, tuo didesnė žala daroma dirvožemio bestuburiams.

Darbe pažymima, kad herbicido saugos protokole yra teigiama, jog glifosatas yra žalingas augalams, toksiškas žuvims ir vandens bestuburiams. Manoma, kad jis mažiau toksiškas paukščiams, vabzdžiams ir dirvožemio mikro ir makroorganizmams. Glifosatas pagal toksiškumą yra priskiriamas U klasei, t. y. nėra tikėtina, kad sukels ūminį pavojų naudojant įprastai.

Pasak mokslininkių, tiriant herbicidų poveikį dirvožemiui, vienas iš geriausių tyrimų objektų yra sliekai. Visų pirma, jie yra dirvožemio bestuburiai, taigi turi tiesioginį kontaktą su dirvožemiu bei jame esančiomis cheminėmis medžiagomis. Taip pat jie yra padengti išskiriamų gleivių sluoksniu, taigi per drėgną kūno paviršių vandenyje tirpios medžiagos lengvai patenka į organizmą.  Jie nuolat maitinasi dirvožemiu bei jame esančiomis specialiomis frakcijomis, todėl per virškinimo traktą yra didelė galimybė patekti lipofilinėms medžiagoms.

Kompostinis sliekas Eisenia fetida dėl didelio paplitimo dirvožemio ekosistemose yra laikomas vienu iš svarbiausių dirvožemio organizmų dėl svarbaus poveikio mitybos grandinės dalyviams, tarp jų ir žmogui.

Aukščiausios koncentracijos neprireikė

Eksperimento metu buvo naudotos 0,1, 1, 5, 10, 20 mg/kg glifosato koncentracijos dirvožemyje. Šios koncentracijos buvo pasirinktos pagal leistiną normą (l/ha) žemės ūkio augalams purkšti (žieminiams ir vasariniams kviečiams, rugiams, miežiams, kvietrugiams). Didžiausia koncentracija buvo leistina norma, toliau parinktos atitinkamai mažėjančios reikšmės. Koncentracijos buvo pasirinktos siekiant sukurti realistines, aplinkai būdingas sąlygas.

Visą tyrimo laikotarpį nebuvo užfiksuota sliekų mirtingumo tik esant kontrolinei ir žemiausiai (1 mg/kg) koncentracijoms. Ūmus herbicido toksiškumas pasireiškė atliekant tyrimą su aukščiausia 20 mg/kg glifosato koncentracija. Jau pirmąją dieną, kai E. fetida organizmai buvo paveikti herbicidu, buvo pastebimas sliekų vangumas, nenorėjimas lįsti į dirvožemį (natūrali glifosato vengimo reakcija). Tyrimo metu taip pat pastebėti histopatologiniai pokyčiai: epidermio įtrūkiai, audinių nekrozė, atsirado ertmių audinių viduje. Šie histopatologiniai pakitimai yra naudingi bioindikatoriai, nurodantys glifosato toksiškumą. Taigi, jau pirmąją savaitę sliekų mirtingumas esant 20 mg/kg koncentracijai buvo 100 proc. Dėl šios priežasties tolesni tyrimai su aukščiausia koncentracija nebuvo vykdomi.

Įvertinus kompostinio slieko (E. fetida) mirtingumo rodiklius paaiškėjo, kad net ir žemos glifosato  koncentracijos veikė letaliai ir mirtingumas žymiai kilo didėjant glifosato koncentracijai (3 pav.). Nustatyta letali koncentracija (LC50) po 4 savaičių buvo – 24,2 mg/kg, o po 8 savaičių – 7,66 mg/kg.

Žemos glifosato koncentracijos nesukelia ūmaus poveikio sliekų mirtingumui. Tačiau ilgėjant poveikio laikui, mirtingumas labai išauga ir po 6 savaičių, esant 1 mg/kg koncentracijai, mirtingumas siekė net 75 proc.

Lietuvoje atliktas tyrimas patvirtino užsienyje atliktų panašių tyrimų išvadas. Čia galima susipažinti plačiau su šiuo tyrimu.

Biologė: nuodą nuo vaisto skiria tik dozė

Su šiuo tyrimu paprašėme susipažinti Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorę, biologę Zitą Varanavičienę ir išsakyti savo nuomonę.

„Vertindama šio tyrimo rezultatus, galiu tik pasidžiaugti, kad šis autorių tyrimas patvirtina, kad glifosato naudojimas registruotomis naudojimo normomis ir sąlygomis yra saugus (po realaus naudojimo trumpam susidaro koncentracija siekianti 0,2 – 0,8 mg/kg dirvožemio).

Kitos autorių tirtos dozės yra nepaprastai didelės, tik teorinės. Realaus glifosato naudojimo dirvoje tokių kiekių nebūna. Kaip dar XVI a. sakė gydytojas ir mokslininkas Paracelsas, tik dozė skiria nuodą nuo vaisto.

Remiuosi Vokietijos ekspertų, kurie atliko glifosato kaip veikliosios medžiagos vertinimą ir parengė virš 4000 psl. siekiančią ataskaitą, informacija.

Jie naudojo ekstremalų teorinį scenarijų, kuomet buvo modeliuojamas glifosato naudojimas 10 m. toje pačioje vietoje, be jokios augalų dangos ir jokio dulksnos sulaikymo. Susikaupę per ilgą laikotarpį glifosato kiekiai  (PEC akumuliacinė vertė, predicted environmental concentration – angl., numatoma gamtinė koncentracija) po 10 metų naudojimo siekė  tik apie 5 mg/kg“, – teigė Z. Varanavičienė.

Jos vertinimu, šiame tyrime naudotos dozės yra mokslinio smalsumo patenkinimas, tačiau realaus naudojimo metu tokių koncentracijų nesusidaro. „Šiame tyrime tirtos mažosios koncentracijos rodo, kad poveikio nėra arba jis nežymus. Atkreipiu dėmesį, kad tarp tyrimų variantų rezultatų nėra statistiškai patikimo skirtumo, todėl vargu, ar iš tokių duomenų galima daryti patikimas išvadas.

Nemanau, kad šis tyrimas atliktas siekiant tam tikrų rezultatų ir tendencingai pasirenkant tokias tyrimo koncentracijas. Kaip sakydavo man dėstęs toksikologijos profesorius T. Malmfors, lengviau įrodyti poveikį (šiuo atveju su nesuprantamai didelėmis dozėmis), negu įrodyti, kad poveikio nėra. Tikiu, kad namuose visi turime natrio chlorido (valgomosios druskos), kurios šiek tiek daugiau nei 50 g gali būti mirtina doze kūdikiui. Ar dėl to būtina uždrausti valgomąją druską?“, – klausė biologė.

Pesticidai nėra skirti naudoti buityje

Ji užsiminė, kad Švedijos augalų apsaugos asociacija padavė į teismą vieną Švedijos prekybos tinklą už manipuliavimą mokslo žiniomis ir tendencingos nuomonės formavimą.

„Ir teismo procesą laimėjo. Tokio precedento Lietuvoje dar neturime. Skaidrumas yra pamatinė vertybė. Tačiau esu įsitikinus, kad negalima manipuliuoti moksliniais faktais, tikintis, kad dauguma visuomenės nežino detalių ir dėl to negali kritiškai įvertinti skelbiamų tekstų.

Noriu pabrėžti, kad jokie pesticidai nėra skirti naudojimui buityje. Augalų apsaugos produktai yra skirti augalų apsaugai nuo ligų ar kenkėjų. Juos naudoja  profesionalūs naudotojai (baigę mokslus ar išklausę tam tikrus mokymus) ir ne profesionalūs naudotojai (mėgėjai). Pastariesiems AAP paprastai būna tiekiami rinkai mažesnėse pakuotėse, su mažiau veikliosios medžiagos ir pan. Tačiau abiem atvejais, registruojant augalų apsaugos produktus, yra atliekamas AAP rizikos vertinimas ir jų nustatomas naudojimo reglamentas, rizikos mažinimo priemonės, įskaitant asmenines apsaugos priemones“, – pažymėjo Z. Varanavičienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai