Mokslas
Geriausias laikas naikinti Sosnovskio barščius - kai pražysta šalpusniai
2017-03-24

Kaunas. Naujausiais Europos Komisijos duomenimis, Europoje dabar aptinkami 11 000 rūšių svetimžemių augalų ir šis skaičius sparčiai didėja. Kasmet aptinkama dešimtys naujų rūšių, patekusių iš įvairių pasaulio regionų. Europoje invazinės rūšys per metus padaro žalos už 12 mln. eurų - ir tai įvertinus tik dešimtadalio invazinių rūšių daromą žalą.

Vakar apie tai kalbėta Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Herbologija 2017: Lietuvos laukų piktžolėtumo problemos". Konferencijos metu buvo pristatyta nauja Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorės Vidos Stravinskienės knyga „Lietuvos svetimžemiai augalai".

„Ši knyga - mano penkerių metų darbo rezultatas, tam paskyriau visą savo laisvalaikį", - kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Vida Stravinskienė, pristatydama unikalų leidinį - knygą „Lietuvos svetimžemiai augalai"

Kaip svetimžemiai augalai tampa invaziniais

Profesorė pabrėžė, kad Europoje svetimžemiais laikomi tie augalai, kurie į šį žemyną pateko nuo XVI a. pradžios, kuomet į Europą iš kitų žemynų, ypač Amerikos, imta gabenti įvairias prekes, tarp jų ir augalus. Europoje tuomet prasidėjo augalų migracija - iš pietinių kraštų, ypač iš Viduržemio jūros regiono, kilusius augalus keliaudami  žmonės ėmė platinti į šiauriau esančias teritorijas.

Lietuvoje yra žinomi 548 rūšių svetimžemiai augalai, iš jų 46 rūšys yra invazinės ir dar apie 60 rūšių - potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų. Svetimžemių augalų daroma žala Lietuvos ekonomikai iki šiol įvertinta nebuvo.

Konferencijos „Herbologija 2017: Lietuvos laukų piktžolėtumo problemos" dalyvius pasveikino ASU Agronomijos fakulteto dekanė profesorė Aušra Blinstrubienė

Kai kurie svetimžemiai augalai sulaukėja, pradeda sparčiai plisti ir tampa invaziniais. Kadangi naujoje aplinkoje jie neturi konkurentų, todėl greitai auga, dauginasi ir stelbia vietinių rūšių augalus. Dauguma invazinių augalų ne tik sparčiai plinta, bet ir įsikuria įvairiose, vis naujose buveinėse, jas smarkiai keisdami arba net sunaikindami. Nemaža dalis jų tampa agresyviomis piktžolėmis. Lietuvoje aplinkai pavojingais laikomi apie 30 rūšių invaziniai augalai: Sosnovskio barščiai, uosialapiai klevai, gausialapiai lubinai, smulkiažiedės sprigės ir kiti.

Beje, dauguma svetimžemių augalų yra labai dekoratyvūs, jais neretai puošiamos sodybos. Knygoje „Lietuvos svetimžemiai augalai" pateikiama daug žinių apie tokių augalų poreikį šviesai, drėgmei, dirvožemio derlingumui, atsparumą teršalams, derinimą kompozicijose prie kitų augalų - iki šiol tokios išsamios informacijos surinktos į vieną vietą nebuvo.

Knygoje aprašoma daugiau kaip 530 Lietuvos laukų, pievų, miškų ir vandens ekosistemose savaime augančių ir želdiniuose auginamų svetimžemių augalų, supažindinama su jų kilme, paplitimu, dekoratyviomis, vaistinėmis, maistinėmis savybėmis ir tinkamumu formuojant įvairias želdinių kompozicijas. Knyga iliustruota net 1 500 spalvotų nuotraukų.

Nuo sumanymo naudoti silosui iki grėsmingo išplitimo

ASU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto mokslininkė Darija Jodaugienė skaitė pranešimą apie Lietuvoje labiausiai grėsmę keliantis svetimžemį augalą - Sosnovskio barštį (Heracleum sosnowskyi). Maždaug 1950 m. šis augalas buvo atvežtas į Lietuvą iš Kaukazo ir rekomenduotas auginti silosui. XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje šie augalai tapo populiarūs kaip dekoratyviniai ir medingieji augalai, juos ėmė auginti sodininkai ir bitininkai, neįžvelgdami jokios grėsmės.

Tačiau netrukus Sosnovskio barščiai ėmė plisti savaime. Šiuo metu auga pakelėse, pakrūmėse, krūmuose, paupiuose, dirvonuojančiuose laukuose, mažai šienaujamose pievose, skverbiasi į miškus bei dirbamus laukus. Šių augalų galima rasti ne tik atokiose vietovėse, bet ir aplink gyvenvietes bei miestus. Skaičiuojama, kad dabar šie agresyvūs augalai jau gali būti užėmę apie 20 000 ha mūsų šalies teritorijos.

Nuo 2001 m. Sosnovskio barščiai Lietuvoje įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Lietuva yra pasirašiusi Biologinės įvairovės konvenciją, įsipareigodama neleisti introdukuoti kitų kraštų rūšių, kurios kelia grėsmę vietinėms ekosistemoms, buveinėms ir rūšims, o jeigu tokių jau yra - stabdyti jų plitimą ir reikalui esant naikinti. Sosnovskio barščiams naikinti dažniausiai nurodomas glifosato ir triklopyro veikliųjų medžiagų naudojimas. Lenkijos mokslininkai nurodo ir kitų cheminių medžiagų mišinių.

„Latvijos mokslininkai nustatė, kad Sosnovskio barščių naikinimas šienaujant yra ne naikinimas, o atvirkščiai - platinimas. Efektyviausia šiuos augalus naikinti herbicidais vos atsinaujinus vegetacijai. Purkšti rekomenduojama tada, kai žydi šalpusniai - paprastai tai būna balandžio pradžioje", - sakė ASU mokslininkė Darija Jodaugienė

ASU mokslininkai atlikto eksperimentą - purškė Sosnovskio barščius herbicidais, jų mišiniais ir deriniais Marijampolės rajone Varnupių kaime. Naudotų herbicidų poveikio vertinimui buvo nustatomas augalų aukštis, tankumas ir chlorofilo indeksas, kuris parodo fotosintezės intensyvumą, o tuo pačiu ir augalo gyvybingumą.

Praėjus 14 d. po purškimo nustatyta, kad kai kurie parinkti herbicidai ar jų mišiniai buvo daug efektyvesni už kitus. Lyginant augalų kiekį, likusį 14 d. po purškimo, matyti, kad didinant glifosato kiekį, augalų žuvo daugiau. Purškiant glifosato 1 440 ir 2 160 g/ha normomis, augalų kiekis pakito nežymiai - tik 3,4 vnt. kv. m arba 3,9 proc. Panaudojus glifosato 2 880 g/ha, augalų skaičius sumažėjo 35 vnt. kv. m. arba 1,7 karto, o nupurškus 3 600 g/ha, sumažėjo 58,4 vnt. kv. m. arba 2,6 karto.

Sosnovskio barščiai - agresyvūs invaziniai augalai

Herbicidų ir jų mišinių, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga buvo dikamba, poveikis taip pat skirtingas. Nupurškus dikambos 960 g/ha norma, po 14 d. augalai buvo tik deformavęsi, bet nežuvę. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie dikambos 480 g/ha+ fluroksipiro180 g/hamišinį. Dikambos 480 g/ha+ triasulfurono 4,0 g/ha mišinys veikė kur kas geriau - augalų kiekis sumažėjo geru trečdaliu.

Nustačius augalų tankumą po purškimo praėjus 28 d., pastebėtas įdomus reiškinys - kai kuriuose laukeliuose augalai nyko, o kituose rasta daug naujai sudygusių augalų. Tai reiškia, kad naujų augalų pridygo iš dirvoje buvusių sėklų - jų priskaičiuota nuo 2 iki 16 tūkstančių kvadratiniame metre. Nustačius dirvožemio užterštumą piktžolių sėklomis, paaiškėjo tokia tendencija, kad tuose laukeliuose, kuriuose gausiai dygo barščio sėklos, sėklų dirvožemyje liko gerokai mažiau.

Lietuvos herbologų draugijos organizuojamos konferencijos kasmet sulaukia didelio susidomėjimo - vakar vykęs renginys šią tendenciją dar kartą patvirtino

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai