Mokslas
Geras gyvulininkystės specialistas yra aukso vertės
2015-10-20

Kaunas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademija naujuosius mokslo metus pradėjo pakiliai - studentų priėmimas pateisino lūkesčius. Į pirmosios pakopos studijų programas priimta beveik 300 jaunuolių. Į antrosios pakopos, magistrantūros studijas, įstojo 71 studentas.

Į veterinarinės medicinos studijų programą priimti 159, į veterinarinės maisto saugos - 34, į maisto mokslo - 39 studentai. Dar 49 žmonės priimti į veterinarinės maisto saugos magistratūros studijas.

Į gyvulininkystės technologijos pirmosios pakopos studijų programą priimti 32 jaunuoliai. Išnaudota ir visa ištęstinių studijų kvota - priimta 10 studentų. Į gyvūnų mokslo studijų programą priimta 15 studentų. Į magistrantūrą įstojo 22 šių studijų programų bakalaurai.

Tokiais rezultatais patenkinta ir Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė, ir Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas doc. Rolandas Stankevičius.

Nesuklydo, pasukę į rajonus

Gyvulininkystės technologijos studijų programa, prieš kelerius metus išgyvenusi itin sunkų laikotarpį, trečius metus surenka didesnį ir stabilų pirmakursių skaičių. „Jeigu nebūtų nustatyto mažiausio konkursinio balo ribų, studentų būtume priėmę dar daugiau, bet dėl to neišgyvenu - studijuos labiau motyvuoti ir stipresni studentai", - kalbėjo Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas.

Iš 32 į gyvulininkystės technologijos studijų programą priimtų studentų visi studijuos valstybės ir būsimųjų darbdavių lėšomis - 18 įstojo į valstybės finansuojamas vietas, o visi kiti gavo tikslinį finansavimą. „Tačiau pasakyti, kad gyvulininkystės technologijos studijų programa visai atsigavo, galbūt galėsiu pasakyti dar po dvejų metų", - apsidraudė R. Stankevičius. Šiuo metu ketvirtame kurse studijuoja tik 14 studentų, pernai šią studijų programą baigė 10, užpernai - 5 bakalaurai. O antrame kurse jau yra 34 studentai, 20 iš jų turi darbo vietas - yra gavę tikslinį finansavimą.

„Taigi, nesuklydome pradėję agitacinį darbą įvairių šalies rajonų, o ne didžiųjų miestų mokyklose ir gimnazijose. Darbo rinkoje gyvulininkystės technologų labai trūksta, darbdaviai jų ieško patys. Tik baigusiųjų studijas jiems dar galime mažai pasiūlyti. Jau trečio kurso studentai dažniausiai studijas derina su darbu", - kalbėjo R. Stankevičius.

Šio fakulteto materialinė bazė nebloga, atnaujintos laboratorijos, kuriose įdiegta šiuolaikiška aparatūra, yra praktinių mokymų centras. Studentai vežami ir į moderniausius inovatyvius ūkius, nes jie su ES parama greičiau atsinaujina. Taip studentai įgauna daugiau praktinių įgūdžių.

„Keičiasi supratimas, kad gyvulininkystės technologams reikia neva tik braidyti po nešvarius tvartus. Tad, stiprindami studijų kokybę, stengsimės ir toliau populiarinti šią labai reikalingą studijų programą. Turime parengti specialistus, kurie gebės atkurti nuo pieno krizės nukentėjusius ūkius ir išmanys viską nuo pat kokybiškų pašarų ruošimo iki produkcijos gavimo. Ne veltui geras gyvulininkystės specialistas dabar yra aukso vertės", - kalbėjo doc. R. Stankevičius.

Kasmet stiprinami studentų praktiniai įgūdžiai

Į visas Veterinarijos fakulteto studijų programas priimtas planuotas pirmakursių skaičių. Valstybės krepšelius iš viso gavo 175 studentai, pasak dekanės V. Riškevičienės, tai - labai geras rodiklis.

Šiemet į Veterinarijos fakultetą priimta 15 studentų iš užsienio - tai dukart daugiau, negu bet kada anksčiau. Didžiąją dalį sudaro Švedijos piliečiai, po vieną studentą atvyko iš Vokietijos, Suomijos, Izraelio, Indijos, taip pat du lietuviai iš Airijos ir Prancūzijos. Pirmieji studentai užsieniečiai jau yra penkto kurso studentai ir nė vienas iš jų nepaliko universiteto. Dekanės teigimu, jeigu netenkintų studijų kokybė, jie būtų išvykę į kitą universitetą.

„Priėmimo į mūsų fakultetą tendencijos nesikeičia ir tai yra logiška. Veterinarinės medicinos programa yra nepaprastai plati ir siūlo studentams geras galimybes įsidarbinti. Tą patį galiu pasakyti ir apie kitas fakulteto studijų programas, juk maisto pramonė Lietuvoje yra pagrindinė gamybos kryptis. Visi įstojusieji į ištęstines veterinarinės maisto saugos magistratūros studijas jau turi darbus", - pabrėžė profesorė.

Ji pasidžiaugė, kad studijų programa atitinka Bolonijos procesui iškeltus iššūkius (aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai ir kt. - red.). Visos struktūrinės, sudėtinės jos dalys orientuotos į praktiką, studentų praktinius įgūdžius kasmet stengiamasi didinti, nuolat gerėja materialinė bazė.

„Tačiau dar turime tam tikrų skaudulių. Atsižvelgiant į studentų skaičių, mums verkiant reikia naujų klinikų - tiek smulkiųjų, tiek stambiųjų gyvūnų. Stambiųjų gyvulių klinika neatitinka šiuolaikinių reikalavimų nei pagal dydį, nei pagal lokalizacijos vietą, juk yra viduryje miesto. Čia sunku atvežti produkcijos gyvūnus, jų pašarą, utilizuoti atliekas. O smulkiųjų gyvūnų klinika, nors ir turi tikrai gerą aparatūrą, tiesiog yra per maža tokiam studentų srautui. Taigi, universiteto strateginiuose planuose numatytos abi klinikos, joms ieškoma finansavimo", - sakė Veterinarijos fakulteto dekanė.

MŪ inf.

Visą publikaciją skaitykite spalio mėn. žurnale „VETinfo" (Nr. 5)

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai