Mokslas
Galvijų racioną papildė daiginti grūdai
2017-12-06

Akademija (Kauno r.). Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai atlieka naujus galvijų šėrimo tyrimus, į jų racioną įterpdami grūdų daigų. Bandoma išsiaiškinti, kokių rūšių sėklos ar jų mišiniai duoda didžiausią efektą melžiamoms karvėms, penimiems galvijams ir prieaugliui.

Tyrimai atliekami pagal projektą „Konkurencingas ūkis", jame dalyvauja 6 modernūs Lietuvos galvijų ūkiai. Projektas finansuojamas iš 2014-2020 m. KPP lėšų ir veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu tarp 11 partnerių - 6 ūkių, ASU, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir kelių žemdirbių organizacijų.

Projekto vadovė, ASU mokslininkė dr. Jurgita Baranauskienė teigė, kad projekto tikslas - įdiegti šėrimo inovacijas gyvulininkystės ūkiuose, siekiant padidinti produktyvumą ir sumažinti gamybos sąnaudas ir savikainą. „Projekte dalyvauja labai skirtingi, dideli ir maži pieno bei mėsinių galvijų ūkiai, tarp jų vienas - ekologinis ūkis. Tokiu būdu galėsime geriau įvertinti projekto rezultatus", - teigė J. Baranauskienė.

Vienas projekto iniciatorių, ASU Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas prof. Vigilijus Jukna sakė, kad pradėti bandymus su grūdų daigais paskatino ne itin gera gyvulininkystės sektoriaus ekonominė padėtis. „Ieškome būdų, kaip atpiginti gamybą, padidinti produktyvumą, tuo pačiu gerinant produkcijos kokybę. Želmenys, arba daiginti grūdai, yra viena iš koncentruotųjų pašarų alternatyvų ir, manome, leis pasiekti projekte numatytus tikslus - padidins produktyvumą, gerins jos kokybę ir gyvulių sveikatingumą", - kalbėjo profesorius.    

Profesorius Vigilijus Jukna, dr. Jurgita Baranauskienė, prof. Astrida Miceikienė pristatė projektą "Konkurencingas ūkis"

Projekto metu stebima, kokių rūšių sėklos ar jų mišiniai duoda didžiausią efektą melžiamoms karvėms, penimiems galvijams bei jų prieaugliui. Eksperimente dalyvaujančiuose ūkiuose yra sumontuota speciali įranga želmenims auginti. Tikimasi, kad dalį koncentruotųjų pašarų ateityje bus galima pakeisti daigais. Pasak V. Juknos, ši inovacija yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei pasaulyje. Iki šiol ji dažniau taikyta tik regionuose, kuriuose stinga žalienų. Profesorius jau dabar pastebi,  kad natūralūs grūdų daigai, kuriuose gausu biologiškai vertingų medžiagų, yra neabejotinai naudingi gyvulio organizmui. Mat šios medžiagos jau yra iš dalies suskaidytos, todėl reikia mažiau energijos joms suvirškinti, ir gyvulio energija gali būti nukreipiama produkcijos gamybai.

Pirmus metus vykstančio projekto pirmieji rezultatai, profesoriaus teigimu, labai nenustebino, nes tam tikri tyrimai jau buvo atlikti anksčiau. Tyrimų rezultatai yra labai skirtingi, skiriasi net ir pieno ūkiuose, nes daug kas priklauso nuo šėrimo konkrečiame ūkyje. Didžiausia teigiama želmenų šėrimo įtaka pastebima tuose ūkiuose, kur prastesnė pašarų bazė, pašarų racionai prasčiau subalansuoti pagal maisto medžiagas. Tikimasi, kad eksperimente dalyvaujančių pienininkystės ūkių produktyvumas turėtų padidėti 5-10 proc., taip pat jau aišku, kad piene didės riebalų kiekis ir mažės somatinių ląstelių skaičius.

Mėsinių galvijų ūkiuose gauti gana stabilūs rezultatai - į racioną įtraukus grūdų daigų, galima tikėtis 8-10 proc. didesnio priesvorio per parą, palyginti su kontrole grupe, kuri negauna želmenų. „Tokio rezultato tikimės ir projekto pabaigoje, dar po dvejų metų. Tuomet bus įvertinta ir mėsos kokybė ", - pirmaisiais pastebėjimais dalijosi V. Jukna.

ASU mokslininkai analizuos eksperimentiniuose ūkiuose auginamų pašarų priedų cheminę sudėtį, mikrobiologinę taršą, sudarinės galvijų racioną. Taip pat bus atliekami  pieno ir mėsos kokybės, gyvulių sveikatingumo bei reprodukcinių savybių tyrimai. Manoma, kad mėsinės galvijininkystės ūkiuose galvijų penėjimosi bei reprodukcinės savybės, mėsos kokybė taip pat turėtų padidėti apie 10 proc. Vėliau bus vertinamas inovacijų ekonominis efektyvumas ir jų plataus pritaikymo galimybės.

ASU mokslo darbuotoja, agronomė doc. Živilė Tarasevičienė teigė, kad daiginimo technologija leidžia pagerinti pašaro kokybę: dygstant sėkloms daugėja lengvai įsisavinamų angliavandenių, todėl gyvuliams nereikia daug energijos, kad įsisavintų pašarus, be to, daugėja baltymų kiekis. Apskritai ši technologija yra efektyvi ir perspektyvi, racionaliai naudojami gamtiniai resursai, pavyzdžiui, vanduo, nes naudojant šią technologiją taikoma recirkuliacinė vandens sistema. Šių pašarų gamybai nereikia didelio ploto - 1 kv. m per ciklą galima užauginti apie 9 kg pašarų. Pasak Ž. Tarasevičienės, želmenims auginti naudojamas maitinamasis tirpalas su azotu, kaliu, fosforu ir visais kitais reikalingais mikro- ir makroelementais. Tokių šviežių pašarų galima turėti ištisus metus. Bandymai daryti su daigintais pupiniais ir su varpiniais augalais.

Pašarų gamybos, t. y. sėklų daiginimo, ciklas vidutiniškai trunka 7 paras, priklausomai nuo daiginamų grūdų rūšies. Efektui gauti, teigė V. Jukna, gyvuliui per parą reikia apie 2 kg šių pašarų, bandymų metu jų normą didins ir iki 3 kg. „Bet kiek teko patiems įsitikinti, ir kitų mokslininkų duomenimis, 2 kg želmenų turėtų būti optimalu", - sakė profesorius.

Doc. Živilė Tarasevičienė teigė, kad daiginimo technologija leidžia pagerinti pašaro kokybę, o prof. Rolandas Bleizgys įžvelgė oro taršos mažinimo naudą

Įvertinus technologijos įrengimo kainą ir gaunamą didesnį produkcijos kiekį, sveikesnius gyvulius, ASU mokslininkų teigimu, tai nėra brangi investicija. Nors reikės ir papildomo atsakingo žmogaus tam, nes yra nemažai rankų darbo.

Projekto biudžetas - beveik pusė mln. eurų, didžiausia lėšų dalis tenka įrangai. Tiesa, prie jos savo dalimi (30 proc.) prisideda ir ūkininkai. Taip pat nemažai lėšų reikia patiems tyrimams, projekte numatytas ir rezultatų demonstravimas, sklaidos renginiai. 

ASU profesorė, Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė Astrida Miceikienė atkreipė dėmesį, kad bet kokia inovacija versle pasiteisins ir bus diegiama tik tuomet, kai bus ekonominis efektas. „Šiuo atveju efektas planuojamas per produkcijos didėjimą ir geresnes kainas dėl kokybiškesnės produkcijos ir didesnio jos kiekio. Į racioną įterpiant daigintų grūdų, planuojama 7-12 proc. didesnės pajamos", - apie numatomą ekonominę naudą kalbėjo profesorė.  

ASU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto prof. Rolandas Bleizgys tvirtino, kad šeriant gyvulius želmenimis mažės ir oro tarša amoniako dujomis: „Tai net svarbiau nei ūkio pelningumas, nes gyvulininkystė yra vienas oro taršos amoniako dujomis šaltinių ir nuolat ieškome būdų, kaip tai sumažinti."

Penki projekte dalyvaujantys ūkiai įsigijo visą technologinę grūdų daiginimo įrangą, o vienas ūkis ją nuomosis. ASU mokslininkų inicijuotame projekte dalyvauja ūkininkai Dangirutė Kazakevičienė, Vaidutė Stankevičienė, Feliksas Vaitelis,  UAB „Upytės eksperimentinis ūkis", UAB „Šilutės veislininkystė".

MŪ inf. 

 

 

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai