Mokslas
Ekologiškai auginti rapsus - tarsi lošti loterijoje
2014-07-01

Kauno r. Vakar Aleksandro Stulginskio universitete žemdirbiams buvo pristatyti parodomieji bandymai, kuriuose ekologiškai auginami rapsai. ASU mokslininkai antri metai bando paneigti nuostatą, kad ekologiniuose ūkiuose rapsai neturi jokių perspektyvų.

Ekologiškai auginti rapsus mokslininkai ėmėsi vykdydami parodomųjų bandymų projektą „Inovatyvios rapsų auginimo technologijos ekologiniuose ūkiuose". Rapsų auginimas ekologiniuose ūkiuose naudingas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, turėdami ilgas šaknis, rapsai paima maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Antra, didelis organinių lieknų kiekis, liekantis po derliaus nuėmimo, ir lauke paskleistos kūlenos praturtina dirvą organine medžiaga. Trečia - svarbios ir fitoncidinės rapsų savybės, dėl kurių mažėja ligų ir kenkėjų plitimas pasėliuose.

3 Paragrafas delaval

Bandymuose šiuo metu ekologiškai auginami tik vasariniai rapsai, nes žieminiai neištvėrė šalčių: jų viršūnių pumpurai buvo ištysę 6 cm, o sniego danga siekė vos 4 cm

Vienas svarbiausių momentų auginant rapsus ekologiškai - išnaikinti piktžoles. Tai itin aktualu pradiniais augimo tarpsniais, kol patys rapsų augalai dar nepajėgia nustelbti piktžolių. Ekologiniuose bandymuose naudojamos necheminės piktžolių kontrolės priemonės: terminės, mechaninės ir savireguliacija.

Piktžolių naikinimas karštais garais - veiksminga, bet brangu

Rapsai sėjami plačiai - 48 cm - tarpueiliais, kad būtų galima juos purenti. Tarpueiliuose augančios piktžolės išnaikinamos purenant kultivatoriumi. Tai paprasčiausias mechaninis būdas palaikyti švarius nuo piktžolių ekologiškai auginamus rapsus.

Terminė piktžolių kontrolė - jų naikinimas karštais vandens garais. Naudojamas ASU mokslininkų sukurtas specialus įrenginys, išpurškiantis karštą garą ant tarpueiliuose (jie taip pat paliekami platūs, 48 cm) augančių piktžolių. 100 laipsnių temperatūros vandens garai akimirksniu sunaikina piktžoles, tik svarbu, kad jos būtų nedidelės - geriausia, kai turi 2-3 lapelius.

ASU mokslininkų sukonstruota piktžolių naikinimo vandens garais mašina

Karštus garus produkuojantis 1,5 m darbinio pločio agregatas per lauką važiuoja maždaug 1 km/val. greičiu. Vanduo užkaitinamas naudojant dujas. Terminio poveikio trukmė piktžolei - sekundė. Pasak ASU mokslininko Sigito Čekanausko, per žieminių rapsų pasėlį pakanka pravažiuoti 1-2 kartus rudenį ir kartą pavasarį. Vasarinius rapsus paprastai tenka karštais garais „išravėti" du kartus.

Karštų garų technologija yra tikrai veiksminga, tačiau palyginti brangi. Vieno hektaro „išravėjimas" garais kainuoja 1 500 Lt. Žemdirbių skaičiavimu, samdant ravėti žmones, reikėtų sumokėti labai panašiai - apie 1 600 Lt/ha.

„Technologija brangi, tačiau šis eksperimentinis prototipas parodė, kad toks piktžolių naikinimo metodas yra veiksmingas", - sako S. Čekanauskas. Be brangumo, yra ir dar vienas trūkumas - negalima įvažiuoti į šlapią dirvą.

Savireguliacija - tokia metodika, kad rapsai patys stelbia piktžoles. Šiuo atveju formuojamas tankesnis pasėlis sėjos normą didinant 20-25 procentais. Rapsai sėjami siaurais (12 cm pločio) tarpueiliais. Šiuo metu vasariniai rapsai bandymuose žydi (žieminiai, deja, neperžiemojo) ir savireguliacijai paliktas laukas atrodo bene gražiausiai. „Tačiau tai apgaulingas įspūdis - čia labai daug žydinčių garstukų, gal todėl laukas vizualiai atrodo neblogai", - perspėja ASU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė Rita Pupalienė.

ASU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė Rita Pupalienė sako, kad auginti rapsus ekologiškai visada rizikinga, tačiau sėkmės atveju derlių galima pelningai parduoti - ekologiško rapsų aliejaus poreikis yra didžiulis

Savireguliacijos principas veiksmingas tikrai ne visais metais - štai 2012 m. pasėjus žieminius rapsus, juos kone visiškai užgožė garstukai ir šunramunės. Tuomet iš savireguliacijai palikto bandymų ploto kulta tik 0,5 t/ha, o kur piktžolės buvo naikintos mechaniškai ir garais, gauta net iki 2,5 t/ha derliaus.

Biologinių preparatų efektas dar neišryškėjo

Kiekvienas bandymų plotas dar buvo padalytas į dvi dalis ir vienoje iš jų naudoti biologiniai preparatai, o kitoje - nenaudoti. Skirtumo tarp tų lauko dalių bent jau kol kas nelabai matyti. Galbūt biologinių preparatų poveikis išryškės suskaičiavus nukultą derlių.

Biologiniai preparatai naudoti sėkloms apvelti, purkšta nuo spragių, kai rapsai buvo 1-2 lapelių tarpsnio ir nuo žiedinukų - rapsų butonizacijos tarpsniu-žydėjimo pradžioje. Kiti purškimai daryti pagal aplinkybes.

„Spragių išvengėme, nes anksti pasėjome. Tačiau vabalai čia pasiautėjo. Manau, jei gausime toną derliaus iš hektaro, tai bus gerai", - žvelgdama į vasarinių rapsų plotus skaičiavo mokslininkė Lina Marija Butkevičienė

Daugelyje pasaulio šalių rapsiniai žiedinukai ekonominiu požiūriu yra vieni žalingiausių kenkėjų rapsų pasėliuose, nuo kurių apsisaugoti be insekticidų kažin ar įmanoma. Auginant rapsus ekologiškai, tiesioginės apsaugos nuo šio kenkėjo nėra, tačiau sėjomaina, maža rapsų dalis pasėlių struktūroje, palaukių, pakelių ir pagriovių šienavimas, piktžolių naikinimas šiek tiek sumažina jų populiaciją.

Apibendrindami kelerių metų patirtį, ASU mokslininkai teigia, kad ekologiškai auginti rapsus - tarsi žaisti loterijoje. „Tikimybė, kad pasiseks, yra 50 procentų. O įprastiniame žemės ūkyje sėkmės tikimybė paprastai siekia 95 procentus", - sako R. Pupalienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai