Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Mokslas
Efektyvūs mikroorganizmai: ar tikrai jie veiksmingi?

Akademija/ Kauno r. Parodos „Sprendimų ratas 2013“ metu kasdien įdomios diskusijos vykdavo palapinėje „Klausk agronomo“, kurioje Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto mokslininkai atsakinėjo į lankytojų klausimus. Vienoje iš jų ASU Dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėja Irena Pranckietienė pabrėžė, kad dabar itin aktyviai propaguojamas tręšimas efektyviais mikroorganizmais ne visada duoda laukiamą efektą. Kodėl?

Pasak I. Pranckietienės, pirmiausia reikia susimąstyti, kodėl iš viso naudojami efektyvūs mikroorganizmai. Jei jų prisireikia, tai jau rodo, kad dirvoje kažkas yra negerai. Paprastai tai reiškia, kad dirva parūgštėjusi ir joje trūksta organinės medžiagos. Jei organikos kiekis pakankamas, dirvožemis būna purus, jame natūraliai knibždėte knibžda mikroorganizmų, kurie konkuruodami tarpusavyje sudaro idealią pusiausvyrą.

Bioversija m7 2024 03 29

ASU Dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėja Irena Pranckietienė atkreipė žemdirbių dėmesį, kad pirmiausia reikia skirti daugiau dėmesio natūraliam dirvožemių turtinimui, o ne tikėtis, kad visą darbą nuveiks įterpti mikroorganizmai

Tręšti mineralinėmis trąšomis labai patogu, tačiau neskiriant dėmesio organikai, dirvožemis rūgštėja, skurdėja, dirva darosi nepuri, mažėja CO2 kiekis joje. Sėjomainų nesilaikymas, organinių trąšų nenaudojimas – tai tiesus kelias į dirvožemio gyvybingumo praradimą. Štai tada ir pasidaro taip, kad, tarkime, šiaudų mineralizacijai paspartinti būtina naudoti papildomas priemones.

Tačiau kai į dirvą įterpiama efektyvių mikroorganizmų, bet pati dirva niekuo daugiau nepagerinama, mikroorganizmai gyvybingi išlieka tik neilgą laiko tarpą. „Kurį laiką jie gyvena, bet greitai jų veikla apmiršta, nes jiems būna tiesiog netinkamos sąlygos. Būtina lygiagrečiai arba prieš tai praturtinti dirvą organinėmis medžiagomis. Tada mikroorganizmams susidaro tinkama terpė, jie pradeda aktyviai veikti ir daugintis“, – sako I. Pranckietienė.

Dabar žemdirbiams jau rekomenduojama naudoti ir Nano trąšas. Tai naujos kartos biologiniai stimuliatoriai, kurių gamybos metu naudojamos mikrobiologinės technologijos, pagrįstos ne cheminiu, bet išskirtinai fiziniu poveikiu, todėl trąšos biologiškai veikia augalo ląsteles.

„Kol kas esu kategoriškai prieš Nano trąšas. Tai medžiagos, sudarytos iš itin smulkių dalelių, kurios yra labai agresyvios. Jos skverbiasi į augalus, bet lygiai taip pat gali skverbtis į mus. Kol kas nėra atlikta pakankamai tyrimų, kad galima būtų tvirtai atsakyti į klausimą apie jų pavojingumą ar nepavojingumą. Reikia bent kokių 15 metų, kad būtų galima ką nors konkrečiau pasakyti apie naujų trąšų poveikį“, – atsargiai naujoves vertina mokslininkė.

I. Pranckietienė žemdirbiams taip pat priminė, kad javų ir rapsų tręšimas skiriasi pagal maisto medžiagų poreikį ir pagal tai, kurie konkrečiai mikroelementai tam tikrai augalų rūšiai yra svarbesni. Rapsai labai reiklūs borui ir sierai, o javai – manganui, variui, cinkui. Tačiau visų pirma planuojant tręšimą būtina žinoti, kokių mikroelementų yra dirvožemyje. Tarkime, rapsams reikia boro, bet jis labai nuodingas elementas, bet koks jo perteklius veikia toksiškai. Boro ir vario nereikėtų naudoti kartu su sėkla, nes dėl šių mikroelementų toksinio poveikio gali sumažėti sėklos daigumas, gali būti šiek tiek apdegintos augalų šaknelės (ypač nuo vario).

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos