Akademija (Kauno r.) birželio 20 d. Augalininkystės technologijoms intensyvėjant ir grūdinių kultūrų bei rapsų plotams sparčiai didėjant vis aktualesni tampa dirvožemio derlingumo išsaugojimo ir didinimo klausimai. Priemonės ir būdai dirvožemio derlingumui, gyvybingumui išsaugoti bei didinti vakar pristatyti ir tradicinėje, jau šešioliktąjį birželį vykstančioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žemdirbio vasara".

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stoties direktoriaus prof. Rimanto Veličkos, norint, kad mūsų vaikų ir anūkų aruodai nebūtų tušti, skubiai būtina imti ryžtingų veiksmų ir sustabdyti dirvožemio degradaciją. Visų pirma, dirvožemio derlingumas mažėja, nes paprastai ūkininkai, siekdami didesnio pelno, renkasi auginti keturias pagrindines kultūras (žieminius ir vasarinius rapsus bei kviečius), ne visada laikydamiesi sėjomainos ir augalų rotacijos rekomendacijų.

Produktyvaus dialogo ir naudingo pasidalijimo patirtimi renginio „Žemdirbio vasara" dalyviams linkėjo (iš kairės) ASU Bandymo stoties direktorius Rimantas Velička, Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis, ŽŪM Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojas Adolfas Damanskis,  Lietuvos mokslo akademijos Žemės ūkio ir miškų ūkio mokslų skyriaus pirmininkas Albinas Kusta, rektorius Antanas Maziliauskas ir universiteto tarybos pirmininkas, LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis

Susipažinti su aktualiais  lauko augalų agrotechnikos tyrimais, dirvožemio gerinimo būdais ir priemonėmis susirinko gausus ūkininkų, konsultantų, augalininkystės specialistų būrys 

Sėjomainos problemai spręsti Žemdirbystės katedros vedėja Darija Jodaugienė pasiūlė išnaudoti tarpinio pasėlio, pvz., baltųjų garstyčių, teikiamą naudą. Jos teigimu, ši kultūra sušvelnina kviečių atsėliavimo poveikį, tačiau galimos ir papildomos problemos - piktžolių išplitimas, jei garstyčios sudygsta netolygiai. Tad atsižvelgiant į kiekvieno lauko situaciją garstyčias reikėtų į dirvožemį įterpti rudenį, jei išplinta piktžolės, arba palikti per žiemą užšalti.

Darija Jodaugienė kvietė drąsiau ūkiuose kaip tarpinį pasėlį naudoti baltąsias garstyčias

Puiki alternatyva dirvožemiui gerinti - ir daugiamečių žolių auginimas. Javų plotams didėjant, ir gyvuliams ūkiuose mažėjant daugiametės žolės žemės ūkio naudmenų struktūroje užima vis mažesnę dalį. Nors daugiametės žolės didina dirvožemio derlingumą, tačiau, Statistikos departamento duomenimis, jos sudaro tik 27 proc. naudmenų. Pasak mokslininko Evaldo Klimo, ypač svarbi ir apsauginė daugiamečių žolių funkcija vėjo ir vandens eroduojamuose dirvožemiuose.

Dirvožemio struktūrai ir humuso kiekiui įtaką daro ir žemės dirbimo būdas. Tai patvirtino ir 20 metų Bandymų stotyje vykdomi tyrimai, kurie tradiciniam arimui nėra itin palankūs. „Atsisakius kasmetinio gilaus arimo, pakito dirvožemio fizikinės savybės, pagerėjo jo struktūra, atsirado dirvoje daugiau sliekų", - minimalaus žemės dirbimo reikšmę dirvožemio derlingumui pabrėžė dr. Kęstutis Romaneckas. Tačiau jis pridūrė, kad ekologiniame ūkyje be arimo apsieiti beveik neįmanoma, nes, jo žodžiais, tarp arimo ir glifosatų galima dėti lygybės ženklą. Mokslininkas taip pat nerekomendavo ypač susižavėti ir tiesioginės sėjos į ražieną technologija, nes taikant šią sistemą, tenka naudoti gerokai daugiau cheminių preparatų.

Žemės dirbimo sistemų poveikį dirvožemiui pristatė Kęstutis Romaneckas

Technikai modernėjant, mašinų darbiniams pločiams didėjant vis labiau suslegiama dirva laukuose. Mokslininkų siūlymu, vienas iš būdų jos struktūrai atkurti - biologiniai preparatai, skatinantys ir intensyvinantys mikrobiologinius procesus dirvožemyje. R. Veličkos pastebėjimu, šių preparatų, tiriamų ne vienus metus, veiksmingumas universiteto laukuose šiemet ypač pasiteisino. Vienas iš pavyzdžių - cukrinių runkelių laukas, kuris augalams dar nesudygus, buvo stipriai užplaktas škvalo. Lauką išgelbėjo prieš sėją išpurkštas mikrobiologinius procesus dirvožemyje gerinantis preparatas Azofit. „Žemė atrodė kaip šokoladas - iš viršaus kieta, o viduje korėta", - prisiminė R. Velička.

Nors runkelių dygimą šiame lauke apsunkino gamtos sąlygos, tačiau prieš sėją išpurkštas biologinis preparatas padėjo išvengti nuostolių: iš pasėtų 90 tūkst. sėklų sudygo apie 75 tūkst. augalų

Biologiniai preparatai ne tik gerina dirvos struktūrą, bet ir yra naudingi patiems augalams, nes sustiprina jų imuninę sistemą, padidina jų atsparumą ligoms ir kenkėjams, ypač naudojant juos kartu su aminorūgščių kompleksu. Pasak dr. Elenos Jakienės, naudojant šiuos preparatus vasarinių rapsų laukuose, nustatytas ne tik geresnis rapsų aliejingumas, bet ir 0,3-0,5 t/ha didesnis derlingumas. Be to, pastebėta, kad naudojant biologinius preparatus (didesnis veiksmingumas pastebėtas purškiant du kartus) augalams prižiūrėti reikia mažiau insekticidų.

Renginyje „Žemdirbio vasara" kalbintas jaunasis ūkininkas Saulius Zakas iš Joniškio r. teigė, kad tokiuose renginiuose išgirstas rekomendacijas stengiasi pritaikyti ir savo ūkyje. 100 ha plote javus, bulves ir daržoves auginantis ūkininkas prisipažino, kad jam ypač aktualus žemės dirbimo klausimas - kaip sumažinti sąnaudas ir kartu padidinti  dirvožemio derlingumą

Augalininkystės specialistus sukviečiančios „Žemdirbio vasaros" tematika kasmet kinta. Kitų metų akcentas - tiksliojo ūkininkavimo technologijos ir galimybės.

MŪ inf.