Mokslas
Būsimiems veterinarijos felčeriams patiko naujas mokymosi būdas
2016-06-08

Vilnius. Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas kartu su Italija, Rumunija ir Bulgarija dalyvauja studentams itin patraukliame mokymosi projekte. Būsimieji veterinarijos felčeriai paskaitų metu atlieka tikrų klinikinių atvejų, kurie nutinka veterinarijos klinikose, situacijų analizę.

„Esame orientuoti į praktinį mokymą, bet nėra praktikos be teorijos. O šiuolaikinis jaunimas nelabai nori mokytis senaisiais metodais, jiems neįdomu klausytis paskaitų. Todėl, ieškodami būdų, kaip labiau sudominti studentus ir pasitarę su projektų vadovu, parašėme ERASMUS+ Strateginių partnerysčių projektą ir jį laimėjome", - sakė Vilniaus kolegijos Veterinarinės medicinos katedros dėstytoja doc. Virginija Jarulė.  

Vilniaus kolegijos Veterinarinės medicinos katedros dėstytoja doc. Virginija Jarulė džiaugiasi, kad naujasis mokymo būdas sudomino studentus

Vilniaus kolegija tapo ES projekto „Probleminio mokymo pritaikymas rengiant veterinarijos felčerius" koordinatore. Iš pradžių buvo parengtas gidas dėstytojui, kaip dėstyti pagal probleminio mokymosi metodiką bei studentui, kaip mokytis, ir kuriamos situacijų analizės. Paprastai kalbant, pagal šią mokymosi metodiką dėstytojai pateikia nedidelėms studentų grupės konkrečias klinikines situacijas, kurias jie turi išanalizuoti ir gauti teisingus atsakymus.

Būsimieji felčeriai pristato situacijų analizę

Situacijas rengė visų šalių, dalyvaujančių projekte, dėstytojai, o nuo rudens pagal mokymosi programą jos bus ir apie stambiuosius galvijus. Pritaikant šią metodiką labai daug padėjo Agrotechnologijų fakulteto projektų vadovas Mikas Balkevičius, apsigynęs mokslų daktaro disertaciją apie probleminį mokymą.

„Probleminis mokymasis yra iš skirtingų  mokymosi priemonių, studentai dirba mažomis grupelėmis ir analizuoja problemą. Probleminio mokymosi būdas pasižymi gilesniu medžiagos supratimu, stipria studentų  ir dėstytojų sąveiką, studentų savarankiškumą. Dėstytojas turi mokėti kurti studentą motyvuojančias problemines situacijas, o studentai - savarankiškai išsikelti klausimus, apibendrinti, sieti medžiagą su realiomis darbo klinikoje metu pasitaikančiomis situacijomis ir aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą: tyrinėti, analizuoti, bendradarbiaujant su kitais ieškoti problemų sprendimų ir juos atrasti. Probleminis mokymasis išskirtinai tinka biomedicinos mokslams", - teigė Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Veterinarinės medicinos katedros vedėja Rūta Karalienė.

Veterinarinės medicinos katedros vedėja Rūta Karalienė įsitikinusi, kad probleminio mokymosi būdas pasižymi gilesniu medžiagos supratimu, stipria studentų  ir dėstytojų sąveiką, studentų savarankiškumą

Tokia mokymosi metodika, pasak V. Jarulės, itin paplitusi Europoje, o Skandinavijos šalyse taikoma jau 20 metų „Ir visur probleminio mokymo metodika labai pasiteisino. Skaičiau, kad Suomijoje vaikai pagal šitą metodiką mokosi jau nuo darželio", - kalbėjo docentė.

Studentams labai patiko mokytis pagal šitą metodiką, visi tvirtino sužinoję daug naujo ir analizuodami klinikinę situaciją jautė azartą sužinoti, kas įvyko, išsiaiškinti problemą. Ir teorinę literatūrą, pasak dėstytojų, jie skaitė visai kitaip. Po savaitę trunkančios situacijos analizės, kurią turėjo ir nupiešti popieriaus lape, studentai darė viešą jos pristatymą - kokius klausimus iškėlė, ką rado, ar teko klausimus koreguoti ir t. t.  Pasak V. Jarulės, piešdami situaciją studentai atvejį analizuoja dar ir dar kartą, tokiu būdu labai gerai įsimena pačią situaciją. Pačių išanalizuotas situacijas studentai teigė prisiminsiantys visą gyvenimą. Nestandartinis mokymo būdas patiko ir dėstytojams.

Piešdami situaciją studentai atvejį analizuoja dar ir dar kartą, tokiu būdu labai gerai įsimena pačią situaciją

V. Jarulė pateikė kelias analizuotas klinikines situacijas. Į veterinarijos kliniką atnešė namuose auginamą žalčiuką, kuris, savininko teigimu, apako. Apžiūrėjus pastebėtos balzganos žalčio akys ir, neturint gilesnių žinių, galėjo susidaryti įspūdis, kad jis turi problemų. Felčeris nustatė, kad tai akių uždegimas ir žaltį teks ilgai gydyti. Bet netrukus priėjęs gydytojas pažiūrėjo į žaltį, kažką pasakė jo šeimininkui ir išleido į namus. Studentams reikėjo rasti atsakymą, kodėl veterinarijos gydytojas negydė žalčio ir kas jam nutiko iš tiesų. Jiems reikėjo situaciją nupiešti popieriaus lape, kelti klausimus apie žalčio fiziologiją, galimas patologijas, gydymą ir patiems analizuoti. Pasirodo, žalčiai neriasi ir prieš pat nėrimąsi jų akys pasidaro balzganos. Kai išsineria iš odos, žalčių akys praskaidrėja.

Pagal kitą situaciją neseniai pradėjęs dirbti veterinarijos felčeris, paprašytas gydytojo, turėjo palesinti vienadienius viščiukus broilerius. Pašarų sandėlyje radęs maišą su užrašu „Visaverčiai pašarai viščiukams broileriams" jais ir palesino vienadienius. Po poros dienų dalis jų nugaišo, kiti kapstė pašarą, buvo akivaizdu, kad kažkas negerai. Išsigandęs felčeris gydytojui pasakė, kad užklupo kažkokia liga. Ligų diagnozuoti felčeriai negali, bet studentai turėjo išanalizuoti, kas nutiko viščiukams. O problema buvo paprasta - viščiukų pašarai skirstomi pagal amžiaus periodą, o kurio periodo lesalas yra konkrečioje pakuotėje, būna parašyta ant maišo etiketės, o ne ant paties maišo. Taigi, felčeris nepažiūrėjo etiketės ir padavė ne tos broilerių grupės lesalą.

Antrus metus vykstantis projektas jau eina į pabaigą, tuo tikslu Vilniuje buvo surengta ir tarptautinė konferencija. R. Karalienė žada, kad toks mokymasis ir toliau bus taikomas klinikinėms disciplinoms, nes įsitikinta, kad jis padeda geriau įsiminti dalyką ir skatina savimoką, studentai daug rengiasi savarankiškai. „Veterinarijoje toks mokymosi modelis labai pasiteisino", - tvirtino katedros vedėja.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai