Mokslas
Būsimiems gyvulininkystės specialistams suteiks daugiau praktinių įgūdžių
2014-04-25

Kaunas. Sėkmingai nuo studijų laikų perėjęs visus karjeros laiptelius, dr. Rolandas Stankevičius sausį tapo LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanu. Iki smulkmenų šį fakultetą žinantis docentas žada gerų permainų ir neabejoja, kad gyvulininkystės technologo specialybės populiarumas sugrįš, o ir pati gyvulininkystė Lietuvoje, žemės ūkio krašte, atsigaus.

„VETinfo" žurnale - pokalbis su doc. R. Stankevičiumi apie įvairias gyvulininkystės sektoriaus ir studijų aktualijas.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Dekane, kokį įsivaizduojate jauną gyvulininkystės specialistą, tik baigusį Veterinarijos akademiją?

Gyvulininkystės specialistas negali būti teoretikas, parengtas tik teoriniais pagrindais. Mano vizija - bendrai su agroverslu, viešuoju sektoriumi parengti tvirtą specialistą, kuris būtų visiškai pasirengęs integruotis į verslą, ūkį, kurio nereikėtų iš naujo ar papildomai mokyti, kad jis gautų gerą atlyginimą, o bendrovėms nereikėtų perpirkinėti specialistų. Dabar gyvulininkystės specialistų trūksta.

Kaip studentams įdiegsite praktinių įgūdžių?

Viskas jau vyksta. Mums labai padės valstybės tikslinis finansavimas, kai specialisto parengimu bus suinteresuota ir valstybė, ir verslas, o nuo ateinančių mokslo metų - ir viešasis sektorius, t. y. Žemės ūkio ministerija. Taigi studentai turės visas sąlygas atlikti praktiką ūkiuose ar bendrovėse. Be to, būsimasis darbdavys, kuris dengia 20 proc. studijų kainos, turės teisę pasakyti, kokio jam specialisto reikia, kokių žinių jis turi įgyti studijuodamas, kokius pasirinktinus dalykus turėtų mokytis. Ir labai svarbu, kad būsimoje darbovietėje studentas galės atlikti praktiką po kiekvieno kurso ir įgyti praktinių įgūdžių.

Ar tokias sąlygas turės ir įstojusieji mokytis į valstybės finansuojamas vietas, ir studijuojantys už savo pinigus?

Taip. Akademijoje turime dvi praktinių įgūdžių formavimo vietas: Praktinių mokymų ir bandymų centrą bei Gyvulininkystės institutą. Parengta nauja tvarka studentų praktiniams įgūdžiams formuoti ir gamybinei praktikai atlikti, taip pat - tam tikri reikalavimai gamybinės praktikos atlikimo vietai. Ši tvarka reikalinga tam, kad studijas baigiantis studentas įgytų praktinių įgūdžių ir savarankiškam darbui reikalingos patirties. Mūsų parengti specialistai turi valdyti ūkį, prižiūrėti bandą bei pašarų bazę ir panašiai.

Šie pokyčiai turėtų didinti ir specialybės patrauklumą?

Labai tikiuosi, nes iš tiesų kurį laiką išgyvenome didelę krizę. Dėl to dabar ir susidariusi tokia padėtis Lietuvoje, kad gyvulininkystės technologų labai trūksta. Daug bendrauju su esamais ir būsimais darbdaviais, nes noriu išsiaiškinti tikrąją padėtį. Esamų specialistų kvalifikacija yra aukšta, tačiau jų amžiaus vidurkis yra gana didelis ir jiems reikia pamainos. Manau, mes ją parengsime.

Manote, kad absolventams nereikės jaudintis, kur gauti darbą?

Tikrai ne. Kol kas yra didelis šių specialistų trūkumas, tad ir atlyginimai siūlomi geri.

Kodėl, jūsų manymu, gyvulininkystės specialisto profesija buvo tapusi nepopuliaria?

Priežasčių yra kelios. Manau, įtakos turėjo demografinės priežastys, daug jaunų žmonių išvyko į užsienį. Be to, dar likusi nuostata, kad gyvulininkystės specialistas - tai sunkiai dirbantis nuo aušros iki sutemos, sutepta ir nemaloniai atsiduodančia apranga. Šiuo metu situacija pasikeitusi. Ūkiai modernūs: naudojamos mechanizuotos mėšlo valymo sistemos, pašarų dalytuvai, karvės vis dažniau melžiamos robotais. Tad gyvulininkystės specialistas dabar - kompetentingas inžinierius, vadybininkas, gebantis valdyti robotus, analizuoti duomenis, o ne juodadarbis.

Kokią mokymosi bazę ir galimybes galite pasiūlyti studentams?

Susijungus Veterinarijos akademijai su Medicinos universitetu, sąlygos mokytis studentams išties pagerėjo. Per slėnio „Nemunas" programas įkurti atvirų prieigų centrai, atnaujintos mokslo laboratorijos, įsigyta būtinos įrangos. Taigi materialinę bazę turime tikrai gerą. O dėl gamybinių praktikų sudarome sutartis ir su inovatyviais ūkiais, nes universitetas nespės kasmet savo bazėje įdiegti naujausių technologijų.

Taigi trumpai reziumuokite: kuo labiausiai galite didžiuotis ir dėl ko jums labiausiai skauda galvą?

Didžiuotis galime tuo, kad esame vienintelė aukštoji mokykla, kuri turi tokias gilias tradicijas rengti gyvulininkystės specialistus. O didžiausias nerimas yra dėl ateities - kaip pavyks įgyvendinti visus sumanymus. Vis dėlto tikiuosi, kad pavyks. Esu optimistas, nes pesimizmas, negatyvus požiūris nieko gero neduoda. 

Visą interviu skaitykite antrajame šių metų „VETinfo" žurnalo numeryje

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai