Vašingtonas. Naujas entomologų tyrimas atskleidė, kad bičių darbininkių gyvenimo trukmė dabar yra 50 proc. trumpesnė nei prieš 50 metų. Vabzdžių apdulkintojų populiacija galimai nyksta ne dėl aplinkos, o genetikos pokyčių.

Pastarąjį dešimtmetį bitininkai patiria didelių nuostolių, nes medunešis prastėja, o kolonijas tenka dažnai atnaujinti. Siekdami suprasti, kodėl mažėja bičių našumas, mokslininkai daugiausia dėmesio skiria aplinkos veiksniams, ligoms, parazitams, pesticidų poveikiui ir vabzdžių mitybai.

JAV Merilendo universiteto entomologai, norėdami atmesti išorinės aplinkos poveikį, atliko tyrimus su bitėmis (vienos gyveno griežtai kontroliuojamomis, kitos – įprastomis sąlygomis), tačiau vis tiek gavo nedžiuginančius rezultatus. Šiuolaikinės bitės darbininkės gyvena 50 proc. trumpiau nei praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tai reiškia, kad metiniai bičių nuostoliai, pavyzdžiui, po žiemos, siekia nuo 30 iki 40 procentų. Apie tokius rodiklius praneša ir bitininkai.

Nors laboratorijos aplinka labai skiriasi nuo natūralių avilio sąlygų, ilgalaikių mokslinių tyrimų įrašai rodo panašią bičių kolonijų gyvenimo trukmę. Mokslininkai daro prielaidą, kad izoliuoti veiksniai, kurie mažina išgyvenamumą vienoje aplinkoje, sutrumpina gyvenimą ir kitoje.

Ankstesni tyrimai patvirtino, kad realiame pasaulyje trumpa bičių gyvenimo trukmė sutampa su trumpesniu maitinimosi laiku ir mažesne medaus gamyba. Tai pirmasis tyrimas, susijęs šiuos veiksnius su kolonijų kaitos rodikliais. Išvados pristatytos moksliniame žurnale „Scientific Reports“.

Kitas Merilendo universiteto mokslininkų žingsnis – palyginti bičių gyvenimo trukmę skirtingose JAV valstijose ir kitose šalyse. Aptikus ilgaamžiškumo skirtumus, planuojama ištirti tokius galimus veiksnius, kaip genetika, pesticidai ar virusai. 

Jei pasitvirtins hipotezė, kad bitės gyvena trumpiau dėl genetikos pokyčių, atsiras naujas problemos sprendimo kelias. Neatmetama tikimybė ateityje išvesti bičių atmainas, pasižyminčias ne tik geru našumu, bet ir ilgaamžiškumu.