Mokslas
Bandymų stotis - ant permainų slenksčio
2014-02-19

Kauno r. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stoties šiais metais laukia geros permainos - stoties pastatas bus atnaujintas ir iš išorės, ir iš vidaus. Jau pasirašyta sutartis su rangovu ir derinami darbų etapai pastato renovavimui, numatyta, kad rekonstrukcija kainuos 2 mln. litų.

„Pastatas pasikeis ir iš išorės, ir iš vidaus. Bus atvesta gamtinių dujų trasa, iš esmės keisis šildymo sistema", - naujienomis dalijasi Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička. Aktyvia žinių sklaida garsėjančioje stotyje (stotis įkurta 1978 m.) bus įrengta moderni ir erdvi konferencijų salė - tai atvers dar daugiau galimybių rengti seminarus ir įvairius informacinio pobūdžio renginius visos šalies žemdirbiams.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Profesorius Rimantas Velička, žemdirbiams gerai žinomas kaip vienas geriausių rapsų auginimo technologijų žinovų, šiemetinio žieminių rapsų peržiemojimo prognozuoti dar nesiryžta, tačiau neabejoja, kad nemenką dalį pasėlių teks atsėti

Kasmet Bandymų stoties mokslininkai organizuoja nemažai renginių, iš kurių bene žinomiausias - „Žemdirbio vasara", rengiama birželio mėnesį ir kasmet skiriama vienai konkrečiai temai nagrinėti. Šiais metais numatyta tema - tikslusis ūkininkavimas, kuris mūsų šalyje žengia pirmuosius žingsnius. „Tačiau tie žingsniai drąsūs, o ūkininkavimo ateitis, manome, siejama būtent su tiksliuoju ūkininkavimu", - įsitikinęs R. Velička.

Atnaujinta technika ir laboratorinė įranga

Tikslusis ūkininkavimas neįsivaizduojamas be išsamių tyrimų, todėl būtina stiprinti laboratorinių įrenginių bazę. Dalyvaudama slėnio „Nemunas" projektuose, Bandymų stotis įsigijo modernios laboratorinės įrangos už 3 mln. litų, kuria naudojasi ir mokslininkai, ir studentai. Taip pat įsigyta modernios technikos lauko eksperimentams vykdyti.

Bandymų stoties mokslininkės Zita Kriaučiūnienė ir Rita Pupalienė turi sukaupusios daug patirties vykdydamos projektus, organizuodamos seminarus ir lauko dienas

Štai beveik 1,5 mln. Lt kainavęs kombainas Wintersteiger ne tik nukulia, bet ir pasveria grūdus bei nustato jų kokybinius parametrus. „Žinoma, kombainas kaina įspūdinga, bet jis tikrai daro stebuklus. Su juo drauge turi dirbti ir kombainininkas, ir mokslo darbuotojas, o bandymų rezultatai apdorojami iš karto", - paaiškina R. Velička.

Įsigytas specializuotas keturratis mėginių paėmimui iš lauko - būtent nuo dirvožemio mėginių analizės ir prasideda tikslusis ūkininkavimas. Laboratorijose anksčiau labai daug laiko reikėdavo sugaišti tiksliai nustatant lapų plotą ar apskaičiuojant, kokia jo dalis yra pažeista ligų sukėlėjų - dabar su nauju skaitytuvu tai apskaičiuojama tiesiog akimirksniu. Infraraudonųjų spindulių analizatorius, į jį įdėjus dirvožemio arba augalo mėginį, duoda atsakymą, kokia yra jo cheminė sudėtis. Specialiu aparatu su galingu mikroskopu (didinančiu 500 kartų) tiriamos sėklos.

Šis skaitytuvas lapų plotą apskaičiuoja akimirksniu

„Klimatas keičiasi, ir tai verčia mus duoti atsakymus, kaip reikėtų keisti technologijas. Mes palyginti greitai galime pateikti atsakymus į empirinius klausimus - kaip daryti, tačiau kodėl taip reikia daryti, paaiškinti jau sunkiau. Laboratorinė įranga būtent ir suteikia galimybių rasti atsakymus į fundamentinius klausimus", - įsitikinęs R. Velička

Glaudūs ryšiai su žemdirbiais

Bandymų stotis nuo seno specializuojasi rapsų agrotechnikoje, taip pat atliekami išsamūs žiemkenčių tyrimai besikeičiančio klimato sąlygomis, tiriamas neariamasis žemės dirbimas, atliekami įvairių žemės dirbimų būdų palyginamieji tyrimai. Kasmet stotyje vykdoma apie 70 įvairių lauko eksperimentų, įrengiama apie 3 000 bandymų laukelių.

Bandymai įrengiami ne tik stočiai priklausančiuose eksperimentiniuose plotuose, bet ir ūkininkų ūkiuose skirtinguose šalies regionuose. Pastaruoju metu vykdomi šeši dideli projektiniai bandymai - rapsų auginimas ekologinės žemdirbystės sąlygomis, dirvožemio derlingumo didinimas, įvairūs šiaudų panaudojimo būdai ir kt.

Galingu mikroskopu įmanoma ištirti ir pačias smulkiausias sėklas

„Labai džiugu, kad kiekviename rajone mes sutinkame motyvuotų, iniciatyvių ūkininkų, kurie domisi naujovėmis. Beje, dauguma jų yra mūsų universiteto absolventai. Malonu, kad patys žemdirbiai pasiūlo - atvažiuokite į ūkį, atlikime tyrimus. Štai raseiniškis Alfredas Bardauskas nė nedvejodamas įsijungė į tiksliojo ūkininkavimo projektą. Rapsų auginimo technologijų projektą vykdėme Lazdijų r. ūkininko Juozo Goberio ir Akmenės r. ūkininko Valiaus Ąžuolo ūkiuose. Produktyvios sėtinės žalienos buvo įrengtos Onos Baltrušaitienės, Raimundo Svipo ir Kasios Jankun ūkiuose", - aktyviai bendradarbiaujančiais žemdirbiais pasidžiaugė R. Velička.

Dėmesys dirvožemio turtinimui

Profesoriaus pastebėjimu, aiški tendencija, kad investicijos žemės ūkyje daugiausia buvo nukreiptos į technikos modernizavimą, o štai dirvožemis liko užmirštas. Jį taip pat būtina modernizuoti: spręsti melioracijos problemas, didinti organikos kiekį, stabdyti degradaciją.

Dirvožemio degradacijos požymiai labai ryškūs ir tai nekeista, nes grūdinės kultūros užima apie 70 proc. visų pasėlių (o turėtų užimti apie 50 proc.). „Su didele viltimi žiūrime į gyvulininkystės plėtrą, kada laukai gaus daugiau organikos", - sako R. Velička pridurdamas, kad aiškėja ir tai, jog Lietuvoje dirvos turi būti ariamos: čia juk ne stepės su metro storio juodžemio sluoksniu.

Eksperimentiniams bandymams pritaikytas kombainas Wintersteiger ne tik nukulia, bet ir pasveria grūdus bei nustato jų kokybinius parametrus. Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička supažindina su veikla žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną

Vis daugiau žemdirbių susiduria su dirvožemių rūgštėjimo problema. Prieš kalkinimo programą, apie 1967-uosius, kai buvo pati melioracijos pradžia, Lietuvoje buvo apie 47 proc. rūgščių dirvožemių. Prieš atkuriant Nepriklausomybę, jų beliko tik 18 proc. Dabar grįžtame į pradinę būseną ir maždaug 25 proc. šalies dirvožemių yra rūgštūs, o kai kuriuose rajonuose - Tauragės, Skuodo, Šilalės, Mažeikių - net iki 35 proc. dirvožemių yra rūgštūs. Humuso kiekis vidutiniškai Lietuvoje sumažėjo nuo 3,2 iki 2,4 proc.

„Buvo atvejų, kai ūkininkai mums priekaištauja, kad viską darė pagal mūsų rekomendacijas, tačiau vietoj programuoto 6 t/ha derliaus gavo 4 t/ha. Paklausus, ar darė dirvos chemines analizes, paaiškėja, kad ne. Kai ūkininkas pamato agrocheminių analizių rezultatus, supranta, kad jo dirvožemis yra tarsi rėtis, kuriame niekas nesulaiko maisto medžiagų", - konkrečius atvejus prisimena R. Velička, ragindamas žemdirbius susimąstyti, kaip pakeisti pasėlių struktūrą, prisiminti sėjomainas, grąžinti į laukus žemę gerinančius augalus.

Katastrofiškai sumažėję daugiamečių žolių plotai - nuo 1990 m. buvusių 25 proc. pasėlių struktūroje iki 4 proc. 2004 m. Būtent daugiametės žolės yra pagrindiniai augalai, atstatantys dirvožemio derlingumą. Tačiau kai nėra gyvulininkystės, nėra prasmės auginti daugiamečių žolių. „Tačiau pastebime, kad kai pažangiai mąstantys ūkininkai jau vien dėl dirvožemių gerinimo ryžtasi auginti daugiametes žoles, net ir nelaikydami gyvulių", - sako R. Velička primindamas, kad itin gerai dirvos struktūrą atstato dobilai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai