Mokslas
Augalininkystės mokslininkų akiratyje naujos problemos
2014-06-13

Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos žemdirbystės institute surengtoje aptartos karščiausios žemdirbių aktualijos. Kalbėta apie agronominius tyrimus, žemės dirbimo prisitaikymą prie šiuolaikinių reikalavimų, augalų apsaugos tendencijas bei naujoves, žolininkystę, selekcinio darbo pasiekimus.

Žemdirbystės instituto direktoriaus prof. habil. Dr. Vytauto Ruzgo teigimu, jau seniai aišku, kad norint, jog mažas lopinėlis maitintų daug žmonių, reikia įdėti darbo ir pastangų. Mokslininkas paskaičiavo, kad duonos gamybos išeiga per maždaug šimtmetį išaugo keliolika kartų: „1910 metais vienam kilogramui duonos pagaminti reikalingi grūdai buvo užauginami penkiolikoje kvadratinių metrų. 2012 metais tam pačiam tikslui pakako jau vieno kvadratinio metro. Taigi pokyčiai akivaizdūs, nes technologinis progresas vystosi nesustabdomai. Derlius kasmet gausėja dėl kelių faktorių: trąšų, fungicidų ir kitų medžiagų, selekcijos procesų."

3 Paragrafas delaval

Instituto vadovas V. Ruzgas pasidžiaugė, kad institute netrūksta projektinės veiklos, o pastaruoju metu vis dažniau bendradarbiaujama su užsienio kolegomis

Pasak instituto direktoriaus, ši mokslo įstaiga nuo pirmųjų veiklos metų daug dirba, kad padėtų žemdirbiams ir puoselėtų žemę. Instituto mokslininkai atlieka daugybę teorinių, teorinių - taikomųjų ir technologinių - rekomendacinių darbų. Dabar ypač gausėja teorinių darbų.

Pastaraisiais metais nemažėja ir tyrimų, ypač ilgalaikių. Mokslininkai kasmet parengia rekomendacijas žemės ūkiui tręšimo, ekologinio ūkininkavimo, žemės dirbimo, naujų veislių išvedimo klausimais.

Konferencijoje „Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra" V. Ruzgas pasidžiaugė, kad institute netrūksta projektinės veiklos, o pastaruoju metu vis dažniau bendradarbiaujama su užsienio kolegomis.

Konferencija „Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra" sudomino daugelį žemdirbystės specialistų

Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas daktaras Virginijus Feiza skaitęs pranešimą „Žemės dirbimo prisitaikymas prie šiuolaikinių reikalavimų" sukėlė nemažą kolegų susidomėjimą. Anot mokslininko, didžiausias skaudulys yra tai, kad kasmet prastėja žemės kokybė.

„Kas pavasarį matome, kad susidaro dirvožemio pluta. Tai rodo, jog žemei trūksta organinės medžiagos. Tokią situaciją nulemia sėjomainos nesilaikymas, žemės suslėgimas, laukuose stovintis vanduo", - sakė V. Feiza. Jo teigimu, pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie žemės purenimo aktualijas.

„Stovintis vanduo parodo, kad mūsų dirvos kietėja. Vadinasi, turime rimtai pagalvoti, kaip kokybiškai purenti dirvas. Kai kuriose vietose jau susidarę net po du kietus dirvožemio padus. Tokia situacija grėsminga. Su kolegomis diskutuojame, kad dirvos purenimui galima pasitelkti ne tik kultivatorius, bet ir kasmetinį įšalą. Tačiau tai dar diskusijų klausimas", - teigė mokslininkas.

Anot V. Feizos, didžiausias skaudulys yra tas, kad kasmet prastėja žemės kokybė

V. Feiza kritikavo ūkininkus, kurie teigia lepinantys žemę, užardami šiaudus. Tačiau tenka pripažinti, kad naudos duoda tik tie šiaudai, kurie prieš aparimą būna papūdomi. Negalima pamiršti ir sunkiasvorės technikos pasekmių. „Turime gerai apsvarstyti, ką pirmiausia privalu padaryti, kad dirvos kokybė bent jau neprastėtų", - sakė V. Feiza.

Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja daktarė Roma Semaškienė, kalbėdama apie augalų apsaugos tendencijas bei naujoves pastebėjo, jog ši tema visada aktuali. „Problemų kasmet daugėja, nes atsiranda atsparumas pesticidams. Žemdirbiai nori atsakymo tą pačią minutę, o mokslininkams prireikia ir trejų metų, kol jie išsprendžia naujai iškeltą uždavinį", - sakė R. Semaškienė.

Po diskusijų mokslininkai vyko į lauko eksperimentų apžiūrą, aptarė tręšimo aktualijas, kalbėjosi augalų produktyvumo klausimais.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai