Mokslas
Atsirado prošvaistė gauti tikslinį finansavimą žemdirbiškoms specialybėms
2014-01-23

Vilnius/Kaunas. Agronominio ir inžinerinio pobūdžio bei gyvulininkystės technologijų specialistų rengimui aukštosiose mokyklose siekiama gauti tikslinį finansavimą, nes dabar kaimiškų vietovių jaunimas, motyvuotai besirenkantis žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros studijas, nepajėgia konkuruoti dėl studijų valstybinio finansavimo.

Prieš metus Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) kreipėsi į Vyriausybę, Švietimo ir mokslo, Aplinkos  bei Žemės ūkio ministerijas, nes pradėjus įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, mokyklose, rengiančiose specialistus žemės ir miškų ūkiui, sumažėjo studentų priėmimas į pirmosios pakopos studijų programas.

Siekiant nustatyti valstybės finansuojamų vietų skaičių žemės ir miškų ūkiui bei kaimo plėtrai svarbioms studijų programoms studentų priėmimui, ASU vadovybė siūlė  Žemės ūkio ir Aplinkos ministrams aprobuoti studentų priėmimo į žemės ir miškų ūkio ir kaimo plėtros pirmosios pakopos universitetinių studijų programas poreikius.

3 Paragrafas delaval

Sausio viduryje Žemės ūkio ministerija sudarė darbo grupę, kuri turi  įvertinti galimybę aukštosioms mokykloms gauti tikslinį finansavimą.  „Darbo grupė įvertins padėtį, turime identifikuoti, ką iš viso mes turime, ko reikia, kokios galimybės, tuomet pasiūlymus teiksime Švietimo ir mokslo ministerijai. Tačiau darbo grupė  dar negavo iš aukštųjų mokyklų poreikio", - sako darbo grupės pirmininkas, viceministras Mindaugas Kuklierius.

Pasak jo, tikslinį finansavimą skirs Švietimo ir mokslo ministerija, jei turės iš ko, nors tai mažai tikėtina, prisidės ir Žemės ūkio ministerija.

ASU rektorius Antanas Maziliauskas (nuotr.) pastebi, kad pagal liberaliąją studijų valstybinio finansavimo sistemą kaimiškų vietovių vaikai, motyvuotai besirenkantys žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros studijas, dėl objektyvių priežasčių tapo nepajėgūs konkuruoti su gabiausiais šalies jaunuoliais dėl studijų valstybinio finansavimo.

„Daugiausia sumažėjo specialistų rengimas tose studijų programose, kurios tiesiogiai siejamos su žemės ir miškų ūkio biologine bei technine pažanga, tai yra agronominio ir inžinerinio pobūdžio, taip pat miškininkystės studijų programose", - teigia A. Maziliauskas. Jo žodžiais, su žemės ir miškų ūkiu bei kaimo plėtra susijusios studijos  faktiškai tapo mokamos (moka studentai ir jų tėvai, o atskirais atvejais - ir darbdaviai).

Viceministras pripažįsta, kad problema aštri. „Todėl ir prašome tikslinio finansavimo, nes žinome, kad jei nebus tam tikrų specialybių, sektorius išnyks. Nors  poreikis yra,  studentai kažkodėl dažniau renkasi techniškas specialybes. Žemės ūkio, inžinerijos, agronomijos, gyvulininkystės specialybės šiandien mažiau populiarios, bet jos reikalingos, todėl ir norisi, kad ateitų daugiau studentų.  Čia toks ilgalaikis procesas, kaip ekonomikoje reikia tam tikrų injekcijų, kad atsirastų bent pirminis proveržis. Šiuo metu padėtis, nuo Nepriklausomybės atgavimo ėjusi blogėjančia linkme, jau pasiekė kritinę ribą", - sako M. Kuklierius.

Grėsminga situacija susidarė ne tik dėl ASU rengiamų specialistų. Lietuvos sveikatos universiteto Veterinarijos akademijoje dėl nepopuliarumo tarp gabiausių jaunuolių visiškai sutriko šalies ūkio plėtrai strategiškai svarbių gyvulininkystės technologijų specialistų rengimas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai