Mokslas
ASU planuose - kelti studijų kokybę ir didinti jų patrauklumą
2014-02-14

Kauno r. Žemės ūkyje jau keleri metai susiduriama su kvalifikuotų specialistų trūkumu. Nuo 2009-ųjų, pasikeitus Mokslo ir studijų įstatymui, sutriko ne tokių populiarių, bet labai reikalingų valstybei žemės ūkio specialistų rengimas, mat žemės ūkio krypties studijų programos buvo priverstos konkuruoti su gerokai populiaresnėmis ekonomikos, teisės, vadybos studijų programomis. Šią ydingą situaciją bandoma keisti.

„Visi suprantame, kad žemės ūkis tokioje iškreiptoje konkurencinėje kovoje tikrai nelaimės", - sako žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Jis pastebi, kad kai kurių specialybių - agronomijos, gyvulininkystės technologijų, melioracijos - studentų skaičius sumažėjo labai pastebimai: ne keliais procentais, o keliais kartais. Šios specialybės darbo rinkoje yra uždaro ar pusiau uždaro pobūdžio - kitaip tariant, šių darbo vietų negali užimti baigusieji kitas studijų programas.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

„Be aukštos kvalifikacijos specialistų žemės ūkyje gerų rezultatų tikrai nepasieksime", - Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus Antano Maziliausko ir žemės ūkio ministras Vigilijaus Juknos nuomonės sutampa

Būtiniausiems specialistams - ŽŪM finansavimas

Ministro teigimu, pirmieji žingsniai bandant kompensuoti sutrikusį specialistų rengimą jau padaryti - praėjusį pavasarį buvo parengtas tikslinio studijų finansavimo patikslintas variantas. „Matydami, kad kaimo vaikams patiems mokėti už studijas 18-23 tūkst. litų yra daugeliui neįmanoma, parengėme atskirą tvarką. Ministerija, matydama aukštos kvalifikacijos specialistų, būtinų šiai šakai, poreikį, pati galėtų apmokėti didžiąją dalį studijų kainos", - paaiškino V. Jukna. Dalis (10-20 proc.) tokių studijų būtų apmokėta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, tačiau didžioji finansavimo dalis - 80-90 proc. - tektų Žemės ūkio ministerijai. Ši tvarka turėtų įsigalioti nuo 2014 m. studentų priėmimo.

Atviros prieigos Žemės ir miškų ūkio jungtinio tyrimų centro koordinatorė Živilė Juknevičienė įsitikinusi, kad modernios laboratorijos atvers naujų galimybių ir mokslininkams, ir studentams

Po ilgų diskusijų pagaliau pavyko padidinti ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius žemės ūkio srities programose. Iš viso universitetinėms studijoms Lietuvoje yra skiriama 7 500 valstybės finansuojamų vietų, o žemės ūkio programoms - tik 100 vietų. ŽŪM prašė Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vyriausybės padidinti valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias 2014 m. priimami studentai, skaičių nuo 100 iki 200. Vasario 12 d. Vyriausybės posėdyje nutarta skaičių didinti iki 175 vietų.

Ministras neabejoja, kad tie metai, kai specialistų rengimas buvo sutrikęs, ateityje tikrai turės neigiamos įtakos šalies žemės ūkiui, todėl svarbu nedelsti ir kuo greičiau taisyti padėtį. Būtina didinti ir mokslininkų, dėstytojų atlyginimus, nes jauniems žmonėms sukti į mokslą finansiškai yra absoliučiai nepatrauklu.

Biologinių žymeklių laboratorijoje sukomplektuota itin moderni įranga, kainavusi 4,5 mln. Lt

Naujojo periodo mokslinių darbų kryptis - sumanioji specializacija. Labai svarbu, kad šioje kryptyje tinkamai būtų atspindėta ir pirminė žemės ūkio gamyba, nes orientuojantis tik į perdirbimą, gerų rezultatų neverta tikėtis - visiems turi būti suprantama, kad be kokybiškos žaliavos gero produkto nepagaminsi.

ASU pokyčiai - akivaizdūs

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), vienintelis Lietuvoje rengiantis aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistus, yra pasirengęs naujiems iššūkiams ir atviras pokyčiams. „Mes labai keičiamės. Tai matyti ir vizualiai - atnaujintos laboratorijos, baigiami rekonstruoti pastatai. Atviros prieigos centre yra 53 modernios laboratorijos atitinkančios pasaulinius standartus. Jau dabar ruošiame specialistus, kurie naudojasi vis šia baze", - kalbėjo ASU rektorius Antanas Maziliauskas. Turint tokias galimybes, galima rengti bendrus projektus su bet kuriuo užsienio universiteto mokslininkais.

Šiuo metu ASU studijuoja 4 500 studentų, dirba 400 darbuotojų. Penkiuose fakultetuose - Agronomijos, Miškų ir ekologijos, Ekonomikos ir vadybos, Vandens ūkio ir žemėtvarkos, Žemės ūkio inžinerijos - plėtojamos biomedicinos, socialinių, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programos.

Atviros prieigos centre atsiveria naujos galimybės tobulintis jauniems mokslininkams:podoktorantūrinėje stažuotėje dirvožemio vandentalpos tyrimus pačiais moderniausiais metodais atlieka Aušra Sinkevičienė

ASU siūlo daugiau kaip 50 bakalauro ir magistrantūros studijų programų, dar 23 - anglų kalba ir 18 - rusų kalba. Pagal mainų programas ASU studentai gali rinktis dalines studijas daugiau negu 80 universitetų 27-iose pasaulio šalyse.

Šių metų priėmimui jau yra pasiūlytos kelios naujos studijų programos. Viena iš jų - sumanioji gyvulininkystė, pagrįsta šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, kurios taikomos visoje gamybos grandinėje: nuo pašarų paruošimo iki melžimo. Dar viena nauja programa - akvakultūra ir žuvininkystės technologijos, naujienų bus ir pasirinkusiems studijuoti miškininkystę.

ASU mecenatai yra įrengę ne vieną auditoriją Žemės ūkio inžinerijos fakultete ir suteikę studentams galimybių realiai išstudijuoti šiuolaikinės technikos mechanizmus

Kaip svarbiausius iššūkius studijų srityje ASU vadovybė įvardija valstybės finansuojamų vietų rinkos dalies padidinimą, programų kokybės, prestižo ir patrauklumo padidinimą, jungtinių ir dvigubo diplomo studijų programų rengimą, gabiausių užsienio studentų pritraukimą, partnerystės su darbdaviais plėtojimą.

Tiek daug teigiamų pokyčių universiteto infrastruktūros ir laboratorijų pajėgumų atnaujinime nebūtų įvykę be ES paramos. ASU Strateginio valdymo ir investicijų skyriaus vadovo Alvydo Žibo teigimu, iš viso per 2007-2013 m. laikotarpį įsisavinta 140 mln. litų.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę Profesinio mokymo ir informavimo veikla (mokslo žinios ir inovacinė praktika) ASU jau įgyvendino arba įgyvendina 11 projektų. Įgyvendinant projektus, vykdomi parodomieji bandymai skirtingų šalies regionų ūkininkų ūkiuose, organizuojami seminarai, lauko dienos. Kai kuriuose projektuose dalyvavo po 400-500 ūkininkų ir didžioji jų dalis panoro įgyvendinti pasiūlytas naujas technologijas savo ūkiuose.

„Esame pateikę paraišką ir jau pasirašę sutartį statyti Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centrą. Pastačius du naujus pavilijonus, atsiras galimybių rengti dar modernesnes parodas ir, tikėtina, bus galima vienu metu surengti dvi parodas - „Ką pasėsi" ir „Agrobalt", - netolimos ateities planus atskleidė A. Maziliauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai