Mokslas
Ar braškių verslo ateitis - po plėvele?
2015-09-30

Babtai (Kauno r.). Orams darantis vis labiau nenuspėjamiems, ateityje sodus ir uogynus gali tekti saugoti po plėvele. Užsienio šalyse po įvairaus tipo priedangomis ar šiltnamiuose braškių derlius gaunamas įvairiais laikotarpiais. Apie verslinės braškininkystės plėtros technologinius aspektus kalbėta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute vykusiame seminare.

Susirinkusius braškių augintojus pasveikino instituto direktorius A. Sasnauskas. Seminarą pradėjo dr. Darius Kviklys, Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas, paraginęs visus aktyviai dalyvauti diskusijose ir keičiantis nuomonėmis.

Seminaro dalyvius pasveikino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Audrius Sasnauskas

Jungtinės Karalystės kompanija „Haygrove", įsikūrusi Ledberyje (Hereforšyre), užsiima braškių, aviečių, šilauogių, gervuogių ir trešnių auginimu polietileniniuose tuneliuose. Nelygu veislė, braškių sezonas prasideda gegužės pirmąjį dešimtadienį ir tęsiasi iki spalio. Braškių veislės Elsanta derlius padidėja 14 proc. Sumažėja įvairių puvinių (Botrytis, Phytophthora) kiekis, uogas galima skinti bet kokiomis oro sąlygomis. Galbūt šis pavyzdys tiktų ir Lietuvos braškių augintojams?

Verslinio braškių auginimo technologiniai sprendimai

Pasak dr. Noberto Uselio, Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo, naudojant įvairius braškių derėjimo paankstinimo ir vėlinimo metodus, šviežių uogų sezoną mūsų šalyje galima ištęsti iki pusmečio: šiltnamiuose ir po priedangomis esančiuose braškynuose pirmosios uogos pradedamos skinti gegužės viduryje, o pačios vėlyviausios braškės baigia derėti lapkričio pradžioje šiltnamiuose, o lauko sąlygomis - iki spalio pirmosios pusės.

Auginant braškes šiltnamiuose ir po priedangomis gaunamas didesnis ir žymiai geresnės kokybės braškių derlius. Galima pasiekti 10 t/ha derlių, o tai dar neriba - yra dar daug rezervų, taikant naujas braškių auginimo technologijas, galima gauti derlių ir 30 t/ha.

SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyr. mokslo darbuotojas dr. Nobertas Uselis

Mokslininkas, daugelį metų tiriantis braškių veisles ir jų auginimo agrotetechniką, seminaro dalyvius supažindino su gautais tyrimų rezultatais. Veisiant braškynus, naudojamos 3 pagrindinės technologijos: braškių auginimas atvirame grunte lygiame paviršiuje, žemose plėvele mulčiuotose kapiliariniu būdu lietinamose lysvėse ir tuneliuose bei šiltnamiuose.

Atliekami bandymai su naujai pasodintomis rugpjūčio mėnesį naujomis desertinių braškių veislėmis. Sodinta lauke žemose plėvele mulčiuotose trieilėse kapiliariniu būdu lietinamose lysvėse

Kiekviena braškių auginimo techologija turi privalumų ir trūkumų. Auginant braškes atvirame grunte lygiame paviršiuje, kereliai mažiau pašąla besniegėmis žiemomis. Mažiau braškynas išretėja, plintant pašaknio ligoms. Braškynas ilgaamžiškesnis, tačiau yra mažas spektras herbicidų leidžiamų naudoti Lietuvoje lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis (pavyzdžiui, Lenkija), ilgesnis jauno braškyno laikotarpis.

Su remontantinėmis braškių veislėmis atliekami bandymai žemose plėvele mulčiuotose trieilėse kapiliariniu būdu lietinamose lysvėse

Dvieilėse ir trieilėse lysvėse auginamų braškių mulčiavimas įvairiomis plėvelėmis padeda išlaikyti reikiamą dirvos oro ir drėgmės ręžimą, apsaugo nuo piktžolių, išvengiant herbicidų naudojimo, pagerina uogų kokybę ir padidina braškių derlingumą. Dabartiniu metu dažniausiai mulčiuojama baltos spalvos plėvelėmis. Auginant profiliuotame paviršiuje, mokslininkas patarė nedaryti pernelyg aukštų lysvių - jei žiema būtų be sniego, tokiose lysvėse augančios braškės gali pašalti.

N. Uselis pristatė  įvairių braškių veislių auginimo skirtingomis technologijomis rezultatus. Auginant braškes tuneliukuose ir šiltnamiuose, derlius paankstinamas 2-3 savaitėmis - taigi, uogos skinamos tuo metu, kai jų kaina aukščiausia. Siekiant išauginti kuo vėlyvesnį derlių, tinka auginti pačias vėlyviausias veisles ir papildomai auginti naujausias remontantines braškių veisles.

Šalyje auginamų braškių veislių apžvalga

Braškininkystės sėkmę lemia braškių veislės. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti tyrimai parodė, kad ūkiniu-biologiniu požiūriu Lietuvos klimato sąlygomis, naudojant minėtas 3 pagrindines auginimo tecnologijas, tinkamiausios desertininės derlingos braškių veislės: ankstyvos - Rumba (Zumba), Honeoye, vidutinio ankstyvumo - Darselect, Siria, Asia, Elkat, Elegance, vidutinio vėlyvumo - Sonata, Marmolade, Polka, vėlyvos - Fenella, Pegasus (nederlinga, auginama kaip Pandora dulkininkė), labai vėlyvos - Pandora, Malvina (gera Pandoros dulkininkė). Iš jų derlingiausios: Elegance, Elkat.

Pastaruoju metu tiriama 16 naujų braškių veislių ir 4 naujos veislės desertinių remontantinių braškių itin skaniomis uogomis. Duomenys bus pateikti kitais metais.

Norint išplėsti braškių auginimą ne sezono metu ir gauti žymiai geresnės kokybės uogų derlių bei aukštesnes jų realizacijos kainas, būtina naudoti specialias auginimo technologijas, kurios garantuotų gerą derlių jau baigiantis pavasariui ir braškių derėjimą pratęstų iki vasaros pabaigos ar net rudens vidurio. Desertinėms braškėms auginti ne sezono metu geriausia sodinti šiltnamiuose „frigo" daigus. Tai kokybiški stambūs vėlai rudenį iškasti ir bent mėnesį šaldytuve - 2 °C temperatūroje išlaikyti daigai. Tokius daigus pasodinus bet kuriuo metų laiku, jau po dviejų mėnesių galima gauti derlių ir papildyti desertinių uogų tiekimo rinkai konvejerį.

Nauja remontantinių braškių veislė Favori

Nauja remontantinių braškių veislė Florin

Nauja remontantinių braškių veislė San Andreas

Siekiant išsiaiškinti, kokią nesezoninių braškių auginimo technologiją taikyti šiltnamyje, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute buvo atlikti „frigo" daigais pasodintų braškių auginimo būdų nešildomame polietileniniame šiltnamyje tyrimai. Nustatyta, kad didžiausias bendras ir geriausios kokybės uogų derlius gaunamas, kai „frigo"daigais pasodintos braškės auginamos maišuose ant aukštų lysvių ar ant atramų, palyginus su braškėmis auginamomis tiesiog grunte.

Derlingiausios Elsanta braškės. Auginant ankstyvąsias Honeoye ir vidutinio ankstyvumo Elkat veislių braškes, laiku uždengta agroplėvelės priedanga ne tik padidina derlių ir pagerina uogų kokybę, bet ir užtikrina ir aukštesnes kainas už produkciją ir padidina verslo pelningumą, lyginant su atvirame lauke auginamomis uogomis.

Lietinimo, tręšimo ir apsaugos nuo pašalimo techniniai sprendimai

Su inovacijomis lietinimo, tręšimo ir apsaugos nuo pašalimo srityse seminaro dalyvius supažindino UAB „Maidina" atstovas Andrej Klunduk.

Naudojant lašelinę laistymo sistemą, užtikrinamas didesnis ir geresnės kokybės braškių derlius. Kadangi braškės gali puikiausiai augti ir derėti pietiniame šlaite, tokiu atveju patartina naudoti lietinimo juostą, kuri užtikrins tolygų augalų laistymą ir maitinimą šlaituose su 3-5 proc. nuolydžiu.

Pasak A. Klunduk, šiltnamiuose naudojami rankinio arba kompiuterinio valdymo dozatoriai, kurie užtikrina tirpalo pH, EC, dozuoja tirpalo padavimą tręšimo metu


Dabar naudojama dviguba filtravimo sistema, kur pagrindinis filtras statomas už siurblio, o papildomai prie kiekvienos sekcijos juostoje statomas papildomas filtras. Papildoma investicija atsiperka, nes avarijos atveju (kai pažeidžiamas pagrindinis magistralinis vamzdis), į vamzdį gali patekti smėlio ir kitų nešvarumų, tokiu būdu užsikemša lašintuvai, bet filtrai nuo to apsaugo.

Braškių mineralinės mitybos ypatumai

Pasak dr. Juozo Lanausko, Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo, braškių mitybai būtini makroelementai: azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, siera, mikroelementai: manganas, geležis, varis, cinkas, boras, molibdenas. Pavyzdžiui, pagrindinių mitybos elementų kiekis, sunaudojamas 30 t/ha remontantinių braškių derliui gauti: N - 57-78 kg/ha, P - 9,4-12 kg/ha, K - 63-92 kg/ha, Mg - 8-19 kg/ha, Ca - 32-58 kg/ha.

Braškių tręšimas priklauso nuo pasirinkto auginimo būdo. Beje, remontantinių braškių (auginamų grunte) poreikis mineralinės mitybos elementams yra didesnis dėl ilgo derėjimo laikotarpio.

Apie braškių mitybą pasakoja Sodininkystės technologijų skyriaus vyr. mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas

Braškių auginimo būdai: atvirame grunte lygiame paviršiuje; atvirame grunte plėvele mulčiuotose lysvėse; grunte po priedangomis plėvele mulčiuotose lysvėse; substrato talpose lauke, šiltnamiuose arba po priedangomis.

Braškėms auginti tinkami priesmėlio ir priemolio dirvožemiai, kuriose yra daugiau kaip 2 proc. humuso, juose randama fosforo (P2O5 - 100-150 mg/kg), kalio (K2O - 150-200 mg/kg) ir jų pH - 5,5-6,5.

Ruošiant dirvą braškynui, esant galimybei, reikia įterpti 40-60 t/ha mėšlo. Dirvas, kuriose vidutiniškai gausu fosforo ir kalio patręšti 80 kg/ha P2O5 ir 120 kg/ha K2O norma. Jei braškyne bus įrengta fertigacijos sistema, trąšų normą galima sumažinti perpus.

Braškių tręšimas

Pavasarį pasodintos braškės tręšiamos 40-50 kg ha-1 azoto (N) norma. Pusė šio kiekio išberiama, kai augalai išaugina 1-2 naujus lapelius, kita pusė - apie birželio vidurį. Vasaros pabaigoje arba rudenį įveisti braškynai tręšiami pavasarį po 40-50 kg ha-1 azoto. Pusė šios normos išberiama anksti pavasarį, kita pusė - gegužės pabaigoje.

Derančius braškynus azoto trąšomis tręšti rekomenduojama tuoj po derliaus nuėmimo. Trąšų norma - 30-50 kg ha-1. Kalio ir fosforo trąšomis prieš įveisimą netręštą braškyną arba augalams trūkstant minėtų elementų, reikia patręšti 30-60 kg ha-1 P2O5 ir 50-80 kg ha-1 K2O norma. Tręšiama po derliaus nuėmimo. Kaliu galima tręšti ir anksti pavasarį.

Dirvožemio (substrato) drėgnumas

Braškės yra jautrios drėgmės trūkumui dirvoje. Drėgmės atsargos papildomos laistant, o drėgmė taupoma mulčiuojant arba purenant dirvožemį. Uogų augimo ir nokimo metu drėgmės turėtų būti lauko drėgmės imlumo 80 proc., o iki žydėjimo ir po derliaus nuėmimo - 70 proc.

Dirvožemio drėgnumą patogu matuoti tensiometrų pagalba. Priklausomai nuo granuliometrinės sudėties, optimalus dirvožemio drėgnumas yra esant 10-35 kPa reikšmei. Vienkartinė liejimo norma - 20-30 mm vandens (1 mm lygu (lygybės ženklas) 10 m3).

Šiltnamiuose, ypač auginamos substrato talpose, braškės laistomos nuolat. Čia su vandeniu augalams pateikiamas maitinamasis tirpalas. Kad substratas neuždruskėtų, apie 25 proc. maitinamojo tirpalo iš jo turi ištekėti. Tensiometro daviklis braškyno dirvožemyje turėtų būti 15-20 cm gylyje.

Fertigacijos privalumai: ekonomiškiau naudojamas vanduo ir trąšos; greitai pasiekiamas rezultatas; mažesnis ligų plitimo pavojus; vienintelis efektyvus būdas palaistyti ir patręšti plėvele mulčiuotus braškynus ir įvairiose talpose bei substratuose auginamus augalus.

Labai svarbu baraškių laistymui ir tręšimui naudojamo vandens kokybė. Dažnai vandenyje būna per daug hidrokarbonatų, sulfatų ir chloridų. Per didelis sulfatų kiekis apsunkina sulfatinių trąšų panaudojimą. Iš vandens lengvai pasisavinami kalcio, magnio ir sieros jonai, geležis pasisavinama prastai. Dideli geležies, kalcio, magnio ir hidrokarbonatų kiekiai kenkia fertigacijos įrangai.

Kuo daugiau vandenyje hidrokarbonatų (HCO3- jonų), tuo daugiau reikia rūgšties pH sumažinti. Kai HCO3> arba lygu 150 mg/l, vandenį reikia parūgštinti. Parūgštinus vandenį, jame sumažėja hidrokarbonatų ir karbonatų. Rūgšties vandenilio jonai reaguoja su hidrokarbonatais (karbonatais), sudarydami anglies dioksidą ir vandenį. Vandeniui parūgštinti dažniausiai naudojamos azoto, fosforo, sieros ir citrinų rūgštys.

Braškių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų ypatumai

Dr. Alma Valiuškaitė, Augalų apsaugos laboratorijos vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja supažindino braškių augintojus su naujais pavojingais invaziniais kenkėjais, anksčiau nebūdingais braškynams, tai: uoginė blakė, tripsai. Labai svarbu laiku profilaktiškai nupurkšti leistinais Lietuvoje insekticidais.

Augalų apsaugos laboratorijos vedėja, vyr. mokslo darbuotoja dr. Alma Valiuškaitė

Žinoma, nereikia pamiršti ir ligų - antraknozės, lapų dėmėtligių, kekerinio puvinio, taip pat kenkėjų - erkių, pjūklelių. Netinka derančiuose braškynuose naudoti viršutinę lietinimo sistemą, nes padidėja susirgimai kekeriniu puviniu. Tokią laistymo sistemą galima naudoti tik daigų auginimui.

Mokslininkė patarė, sodinant braškynuose jautresnes ligoms ir kenkėjamas naujas desertines braškių veisles, būtina laiku susitvarkyti su jų augalų apsauga.

Augintojų patirtis

Svečias iš Latvijos bendrovės „Sutru ogu darz" Kristaps Kunrads (50 km nuo Daugpilio) papasakojo apie braškių auginimo nešildomuose šiltnamiuose (tuneliuose) Latvijoje perspektyvas. Tokiu būdu galima ištęsti braškių derėjimo laiką, gauti didesnį derlių ir pateikti pirkėjams žymiai geresnės kokybės uogų. Šiuo metu braškes augina šiltnamiuose 2,4 ha plote.

Svečias iš Latvijos Kristaps Kunrads ir tauragiškis braškių augintojas Raimondas Beske

Braškių augintojas Raimondas Beske iš Tauragės r. Milgaudžių kaimo desertinėmis braškių veislėmis apsodino 10 ha žemės, dalis jų, 2 ha, auginama šiltnamiuose. Be galo dideliuose ir erdviuose, kaip pats vadina, tuneliuose, ant metalinių stelažų, ūkininkas augina ankstyvąsias ir vėlyvąsias braškes, kad pirkėjai uogomis būtų aprūpinti kuo ilgiau. Pirmąsias uogas pradėjo skinti gegužės pabaigoje, o dabar dera vėlyvosios veislės.

Šiaulietis Rymantas Norkus atsargiai vertina braškių auginimo šiltnamiuose perspektyvas

Braškių augintojas Rymantas Norkus iš Šiaulių rajono Kantminių kaimo, auginantis šeimos ūkyje 1,5 ha braškių, mano, kad braškių auginimas šiltnamiuose perspektyvus, tačiau negaunant europinės paramos yra rizikingas dėl lėšų trūkumo. Iš savo lėšų dalį braškių galima pradėti auginti šiltnamiuose tik palaipsniui. 

Ekskursija į instituto eksperimentinę bazę

Seminaro dalyviai aplankė instituto bandyminį braškyną. Šiltnamyje, kur auginamos braškės, UAB „Maidina" atstovas A. Klunduk supažindino ir pademonstravo kaip veikia mobili uogynų tręšimo įranga. Dr. L. Buskienė papasakojo apie remontantinių aviečių ir gervuogių veisles, auginamas šiltnamyje - norint gauti itin geros kokybės uogų derlių.

Dr. L. Buskienė papasakojo apie remontantinių aviečių ir gervuogių veisles

Dr. N. Uselis ir dr. J. Lanauskas sode supažindino su stambiavaisių slyvų veislių ir veislių - poskiepių derinių tyrimais bei obelų sodo konstrukcijų fragmentų mėgėjiškiems sodams pritaikymu.

MŪ inf.

ČIA RASITE LEIDINĮ  BRAŠKĖS. AVIETĖS.ŽEMUOGĖS

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai