Mokslas
Aptartos augalininkystės mokslo naujovės
2013-06-27

Akademija (Kėdainių r.). Dotnuvos bandymų stoties 90-mečiui paminėti šiandien Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute surengta tradicinė konferencija „Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra".

Į renginį suvažiavę žemdirbystės mokslininkų partneriai pastebėjo, jog apie žemės ūkio mokslą ir jo ateitį kalbama nuolat. Net Vyriausybėje akcentuojama, kad žemės ūkis iš prioritetų negali išnykti.

3 Paragrafas delaval

Žemdirbystės institute surengta tradicinė konferencija „Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra"

„Mūsų mokslas turi labai svarų rezultatą - nuolat atliekamus tyrimus. Jais galime įrodyti, kad dirbame ne tuščiai ir nuolat žengiame į priekį. Tad šiandien labai svarbu apžvelgti ir įvertinti mūsų mokslo bendruomenės atliekamus tyrimus, kad jų rezultatais kuo greičiau galėtų pasinaudoti žemdirbiai", - sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius prof. Zenonas Dabkevičius.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus prof. Zenono Dabkevičiaus, labai svarbu, kad mokslo rezultatais kuo greičiau galėtų pasinaudoti žemdirbiai

Žemdirbių vardu konferencijos dalyvius sveikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas priminė, kad ir mokslo ir ūkininkų bendruomenės sėdi viename laive. „Tą laivą vairuoja mokslo žmonės, o mes, žemdirbiai, irkluojame. Taigi privalome dirbti sutartinai, tik tada galėsime džiaugtis gerais derliais", - sakė J. Talmantas.

Prisimindami istoriją, konferencijos dalyviai pastebėjo, jog be praeities darbų nebūtų ir šiandienos puikių rezultatų.

Sveikindamas su Dotnuvos bandymų stoties 90-mečio proga, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas instituto mokslininkui Virginijui Feizai įteikė simbolinę bendradarbiavimo dovaną

Žemdirbystės instituto direktoriaus Vytauto Ruzgo teigimu, kai Dotnuvoje buvo įkurta bandymų stotis, didžiausias dėmesys skirtas įvairių pūdymų įdirbimo būdams, organinių trąšų pūdymuose įterpimo gyliams ir laikui, rugių ir kviečių sėklos beicavimo normoms. „Anuomet mokslinių straipsnių buvo labai nedaug, o išlikusieji dabartinei mokslininkų kartai atrodo labai kuklūs. Dabar turime labai daug tiriamųjų darbų. Ypač didžiuojamės gausybe projektų, puikia laboratorijų baze, gerais ištikimais darbuotojais", - sakė V. Ruzgas.

V. Ruzgas pastebėjo, kad institutas dirba tarp dviejų gairių: fundamentikos ir praktikos. Šiandien instituto mokslininkai gilinasi į dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimus; žemės ūkio augalų selekcijos, genetikos, biotechnologijos mokslinių pagrindų plėtojimą, naujų veislių kūrimą, augalų genofondo tyrimus ir plėtrą; žemės ūkio augalų biologijos dėsningumų tyrimus, kokybę ir produktyvumą lemiančių agrobiologinių sistemų modeliavimą; agrarinių ekosistemų tvarumo tyrimus kintančio klimato sąlygomis bei kitas šakas.

„Visada bus reikalingos naujos kultūrinių augalų veislės, nes kinta ne tik gamtos, bet ir klimato sąlygos", - sakė Vytautas Ruzgas

„Pradėję nuo paprastų, bet būtinų darbų, mūsų kolegos juos labai išplėtė ir šiandien turime labai platų spektrą. Iki šių dienų žemės ūkiui reikalingų tyrimų apimtys kasmet didėja, temos keičiasi, priklausomai nuo žemės ūkio gamybos ir klimato pokyčių, rinkos poreikių ir kitų dalykų. Šiuolaikiniams ūkininkams labai svarbi sėjomainų struktūra ir dirvos įdirbimas naujoviška žemės ūkio technika. Juos domina įvairesnių lauko kultūrų auginimo technologijos, naujos augalų priežiūros ir apsaugos galimybės, derliaus nuėmimo bei įvairūs žolininkystės klausimai. Visada bus reikalingos naujos kultūrinių augalų veislės, nes kinta ne tik gamtos, bet ir klimato sąlygos", - sakė V. Ruzgas.

Konferencijoje taip pat apžvelgti dirvožemio tyrimai, augalų apsaugos aktualijos, žolinių augalų vertė ir svarba aplinkai, žalioji trąša bei jos panaudojimo galimybės. Vėliau norintieji galėjo apžiūrėti eksperimentų laukus ir įvertinti naujausius bei ilgamečius tyrimus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai