manoukis new-logo.jpg
Lapkričio 19 d., Sekmadienis
Žurnalų MANO ŪKIS ir VETinfo PRENUMERATA 2018 metams jau prasidėjo! Kviečiame užsiprenumeruoti internetu http://manoukis.lt/prenumerata/internetu  
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Kaip realiai padidinti dirvožemio našumą

2017-10-26
Kaip realiai padidinti dirvožemio našumą

Kaunas. Neretai būna, kad dažnai tariamos frazės tampa tokios nuvalkiotos, kad visi pamiršta, kas iš tiesų po jomis slypi. Toks pavojus kyla ir nuolat eskaluojamai tezei, kad žemdirbiai privalo palaikyti ir didinti dirvožemio našumą. Kaip tai padaryti praktikoje? Kokias priemones pasirinkti, kad jos būtų tikrai veiksmingos?

Ši tema plačiai nagrinėta ŽŪR vykusiame Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos kartu su bendrove „Litimeksa" organizuotame seminare „Dirvožemio našumo palaikymo ir didinimo priemonės ekologinės gamybos ūkiuose", kuriame pranešimus skaitė svečias iš Ukrainos profesorius Vitaly Volkohon, Aleksandro Stulginskio universiteto docentė Irena Pranckietienė, LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja Aušra Arlauskienė.

Ukrainoje - mikrobiologinių preparatų gausa

Ukrainos mokslininkas prof. Vitaly Volkohon pristatė naujausius pasiekimus moksle ir gamyboje naudojant mikrobiologinius preparatus. Profesorius pateikė stulbinamus skaičius - kiekviename grame dirvos yra milijardai bakterijų, ir didžiąja dalimi būtent jų dėka augalas geba pasisavinti maisto medžiagas ir augti.

„Apskritai vis aukštesni organizmai negali egzistuoti be mikroorganizmų. Pavyzdžiui, kiekvieno žmogaus organizme nuolat yra nuo 3 iki 5 kg mikroorganizmų masė", - kalbėjo V. Volkohon. Jis pabrėžė, kad Ukrainoje žemės ūkio tyrimus atlieka 52 mokslo įstaigos ir daugumoje iš jų tiriami ir mikrobiologiniai preparatai. Tarkime, tokio universalaus mikrobiologinio produkto kaip polimiksobakterinas naudojimas cukrinių runkelių pasėliuose duoda apie 1t/ha didesnį baltojo cukraus derlių, o minėtuoju preparatu apdorojus kukurūzų pasėlius, galima tikėtis vidutiniškai 3 t/ha derliaus priedo.

Profesorius iš Ukrainos Vitaly Volkohon pabrėžė, kad mikrobiologinių produktų efektyvumu abejoti neleidžia ne tik gamybinė praktiką, bet ir moksliniai tyrimai

Ukrainoje dirbama su gausybe skirtingų mikrobiologinių produktų. Pavyzdžiui, albobakterinas skirtas rapsams, baltosioms ir juodosioms garstyčioms, diazobakterinas - rugiams, grikiams, mikroguminas - avižoms ir miežiams. Biogran - produktas, gautas iš pagal specialią technologiją ruošiamo humuso plius bakterijos - skirtas įvairios daržovėms: agurkams, pomidorams, kopūstams, bulvėms. Tyrimai rodo, kad agurkų derlių jis padidina net 55,3 procento. Preparatas Xetomik, pagamintas specifinio grybo pagrindu, formuoja mikorizę ant augalų šaknų ir taip spartina augalo augimą.

„Visi žemdirbiai žino, kad auginti pupinius augalus be rizobakterijų - net neverta. Sojoms, žirniams, lubinams yra skirtas specialus produktas Rizogumin. Šis preparatas itin efektyvus žirniams - nustatyta, kad jis turi didžiulę įtaką derlingumui - net 45 proc. lemia žirnių derliaus formavimąsi", - patikino V. Volkohon. Ir pridūrė, kad naudojant pupinių augalų pasėliuose rizobakterijų preparatus, gumbelinėse bakterijose fiksuojama 2-3 kartus daugiau azoto iš atmosferos.

Profesorius iš Ukrainos apibendrino, kad mikrobiologinių produktų naudojimas stiprina augalų imunitetą, didina šaknų masę, leidžia geriau pasisavinti maisto medžiagas, suaktyvina fotosintezę. Mikrobiologiniai produktai naudojami ir gyvulininkystėje (tarkime, kaip konservantai siloso gamyboje, traiškytiems rankovėse laikomiems kukurūzams ir t. t.), o pelių ir kitų graužikų naikinimui nepamainomas produktas - Antimyšin. Pasak V. Volkohon, Ukrainoje dabar kilęs tikras šio bakterinio produkto bumas, mat tyrimai rodo, kad jo efektyvumas naudojant ir sandėliuose, ir laukuose siekia net 90 procentų.

Žemės ūkio rūmuose vykusiame seminare dalyvavo ir mokslininkai, ir gamybininkai

Tiesa, V. Volkohon pabrėžė, kad didžiausias mikrobiologinių produktų efektas išryškėja būtent ekologinėje gamyboje, nes cheminiai augalų apsaugos produktai gali gerokai susilpninti bakterijų veikimą (herbicidai) arba visai jį sustabdyti (fungicidai). Į klausimą, ar mikrobiologinių produktų naudojimo srityje negalimi persistengimo (pertręšimo) atvejai, profesorius atsakė, kad tikrai ne: gamta viską sureguliuoja taip, kad pasibaigus vegetacijai, bakterijų lygis dirvoje nukrenta iki natūralios ribos.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis iškėlė klausimą, ar ukrainietiškose dirvose veiksmingi preparatai tokie pat efektyvūs išliks ir Lietuvos dirvožemiuose. Pasak V. Volkohon, tikrai taip, mat bakterijų egzistavimas ir aktyvumas labiau yra susijęs ne su žeme, o su augalais. „Ir Ukrainoje toli gražu ne vien tik juodžemio zona. Turime įvairiausios struktūros dirvožemių. Galiu garantuoti - jei dirvoje auga augalai, tai joje tikrai išgyvens ir mikroorganizmai", - patikino profesorius.

Chaosas ir painiava trąšų sąraše

ASU docentė Irena Pranckietienė apžvelgė mūsų šalyje ekologiniams ūkiams registruotas trąšas ir konstatavo, kad šioje srityje yra daug chaoso. „Ekologinės gamybos ūkiuose leidžiamų naudoti trąšų sąraše yra per 100 pavadinimų. Didžioji dalis yra organinės (54,9 proc.) ir mineralinės (30,1 proc.) kilmės trąšos. Mažiausiai sąraše yra biodujų gavybos atliekų (0,9 proc.) ir nanotrąšų (0,9 proc.), - apibendrinti ir susisteminti sąrašą pabandė I. Pranckietienė.

Pasak mokslininkės, problema yra tai, jog nevienodai išsamiai pateikiama trąšų cheminė sudėtis, labai skiriasi trąšų kokybinės ir kiekybinės sudėties aprašymai, nurodomi skirtingi matavimo vienetai, o tai apsunkina skaičiavimus sudarant tręšimo planus. Jei agrochemijos srityje daug metų dirbančiai mokslininkei nuo chaotiško duomenų pateikimo sukasi galva, galima tik įsivaizduoti, kaip sudėtinga paprastam žemdirbiui susigaudyti trąšų įvairovėje ir išsirinkti tai, ko reikia jo ūkio dirvoms, apskaičiuoti trąšų normas ir t. t.

 „Elektroninėje erdvėje informacija apie trąšas, leidžiamas naudoti ekologinės gamybos ūkiuose, yra nesunorminta, o kai kuriais atvejais sunkiai surandama", - konstatavo ASU docentė Irena Pranckietienė

„Pasakysiu savo asmeninę nuomonę: niekada neleisčiau ekologiniuose ūkiuose naudoti nanotrąšų. Nano - tai labai mažos ir agresyvios dalelės, kurios labai lengvai patenka į augalus. Tačiau mažai dar žinome, kas bus su nanodalelėmis, kai jos pateks į vandenis ar į žmogaus organizmą", - sakė I. Pranckietienė. Vakaruose mokslininkai prognozuoja, kad net 63-91 proc. nanodalelių (ne tik iš žemės ūkio, bet - daugiausia - iš įvairių pramonės šakų) ilgainiui atsidurs sąvartynuose, o iš jų 8-28 proc. palaipsniui pateks į dirvožemius. Patekę į žmogaus organizmą, nanodalelės gali suaktyvinti visai nepageidaujamus procesus: sukelti kvėpavimo sutrikimus, silpninti imuninę sistemą, sukelti kai kurias ligas.

Kada aparti tarpinių pasėlių žaliąją masę

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja Aušra Arlauskienė ragino žemdirbius didinti augalų įvairovę, plačiau auginti dirvožemį gerinančius augalus, minimalizuoti žemės dirbimą. „Didžiausios problemos kyla augalininkystės ūkiuose: nenorime auginti daugiamečių žolių, nes jos neduoda pelno", - akmenuką į specializuotų augalininkystės ūkių šeimininkų daržą mestelėjo A. Arlauskienė.

Mokslininkė sakė, kad žemdirbiai turėtų geriau išnaudoti laikotarpį po javų pjūties - arba užsėti tarpinius pasėlius, arba skutimu naikinti želiančias piktžoles. Tarpiniams pasėliams rekomenduojama rinktis kuo įvairesnius augalus - ne tik garstyčias, bet ir grikius, facelijas, augalų mišinius.

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja Aušra Arlauskienė ragino žemdirbius auginti kuo įvairesnius augalus

Pastaruoju metu mokslininkai kelia klausimą, kada reikėtų užarti tarpinių pasėlių žaliąją masę. Anksčiau, kai žiemos būdavo šaltos ir pastovios, aparti būdavo rekomenduojama iš rudens. Tačiau dabar sąlygos keičiasi - per šiltas žiemas, kai neretai vyrauja silpnai teigiama temperatūra, iš dirvožemio išplaunamas azotas. Tad bent jau lengvose dirvose geriau būtų tarpinius augalus palikti per žiemą ir įterpti į žemę ne rudenį, o pavasarį.

Ne vienam žemdirbiui dar daug klausimų kelia įsėlių auginimo technologijos: kokius augalus įsėti, kokia norma, kokiu laiku? A. Arlauskienė pripažino, kad šia kryptimi dar turi padirbėti ir mokslininkai, nors Joniškėlyje jau sukaupta nemažai vertingos patirties.

Mokslininkė ragino žemdirbius auginti įvairius mišinius ir juos sudaryti taip, kad skirtųsi ne tik antžeminės augalų dalies aukščiai, bet ir šaknų masės dydis bei jų skverbimosi gylis. Būtina auginti giliašaknius augalus, nes jie pakelia maisto medžiagas į armens sluoksnį ir padaro jas prieinamas kitiems augalams. Mišiniai žaliajai trąšai pjaunami žydėjimo pradžioje ir geriausia būtų ne visą jų masę vienu kartu įterpti į žemę, bet dalį atidėti (kompostuoti ar silosuoti) vėlesniam tręšimui. Mat vienu kartu atsipalaidavęs didelis azoto kiekis nėra maksimaliai pasisavinamas augalų ir dalis jo neišvengiamai prarandama.

„Ekoagros" I sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis akcentavo, kad ir Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatyta daug svarbių reikalavimų, kurie turėtų užtikrinti dirvožemio gerinimą. Pavyzdžiui, griežti reikalavimai sėjomainai, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus atliekai žemės tyrimai, būtinas dirvožemio papildymas azotu (ne mažiau kaip 170 kg per 5 metus) - visa tai turėtų garantuoti, kad dirvos nebus skurdinamos.

Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sėjomainai ir dirvožemio gerinimui priminė sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" I sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis.

Tačiau LEŪA pirmininkas S. Daniulis pastebėjo, kad rimtai ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai ir patys puikiai suvokia, kad žemei būtina grąžinti tiek, kiek iš jos paimama su augalų derliumi. „Rimti ūkininkai jau seniai išaugo iš tų trumpų kelnaičių, į kurias mus bando įsprausti kontroliuojančios institucijos. Susidaro įspūdis, kad parama dabar - tarsi Dievas, ir viskas daroma dėl jos. Kad pagautumėte vieną dunduką, kokie 2 000 ūkininkų verčiasi per galvas vykdydami visus perteklinius reikalavimus", - karčiai kalbėjo S. Daniulis.

Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Ausma Miškinienė paragino žemdirbius pateikti visus savo pasiūlymus dėl įstatyminės bazės tobulinimo raštu - ir geriausia tai daryti per asocijuotas struktūras.

„Maloniai kviečiu bendradarbiauti ir teikti pasiūlymus, ką galėtume padaryti geriau", - ragino žemdirbius ŽŪM Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Ausma Miškinienė

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.