manoukis new-logo.jpg
Liepos 26 d., trečiadienis
     
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Mokslininkų kasdienybė: ieškoti augaluose neatrastų naudingų medžiagų

2017-05-10
Mokslininkų kasdienybė: ieškoti augaluose neatrastų naudingų medžiagų

Kaunas. Kauno technologijos universiteto mokslininkai tyrinėja augalus, ieškodami funkcionalių maistinių medžiagų, pasižyminčių žmonių sveikatai ir maisto kokybei naudingomis savybėmis, kurias būtų galima pritaikyti skirtingose srityse.

Perdirbti prieskoniniai ir aromatiniai augalai pramoniniu mastu naudojami maisto gamyboje, o įvairias žoleles ir iš jų pagamintus preparatus siūloma nusipirkti vaistinėse.

„Tokios medžiagos maistui suteikia spalvą, skonį, tinkamą tekstūrą. Jos gali apsaugoti oksidacinio gedimo ir mikroorganizmų vystymosi metu, ypač kenksmingųjų. Tyrinėdami įvairius augalus ieškome gamtinės kilmės natūralių antioksidantų, galinčių prailginti maisto vartojimo trukmę, lėtinti įvairius maiste vykstančius neigiamus procesus", - teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis.

Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros prof. Rimantas Venskutonis

Tam tikras funkcijas šios medžiagos gali atlikti ir žmogaus organizme vartojant maistą, pavyzdžiui sumažinti įvairių susirgimų riziką. Nustatyta, kad augaluose esančios medžiagos gali padėti nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų, įvairių vėžio formų, diabeto, osteoporozės ir kitų plačiai paplitusių ligų. Manoma, kad mitybos įtaka įvairiems susirgimams sudaro nuo 30 iki 70 proc., tad ją koreguojant, galima sumažinti riziką ir mėgautis sveikesniu bei ilgesniu gyvenimu.

Pirmauja uogos ir prieskoniniai bei vaistiniai augalai

Pasaulyje priskaičiuojama iki 40 tūkstančių įvairių augalų rūšių, bet didžioji dalis jų yra mažai arba visai netirta.

KTU maisto mokslo ir technologijų ekspertai daugiausiai tiria Lietuvos uogas ir įvairius retesnius medicininius bei aromatinius augalus. Pagrindinis jų uždavinys - atrasti kokių nors naujų, naudingų žmonėms medžiagų. Todėl nemažai tenka bendrauti VDU Kauno botanikos sodu, Gamtos tyrimų centro Botanikos institutu, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutu, kitų valstybių partneriais.

„2015 m. Kinijos mokslininkė Youyou Tu gavo Nobelio premiją už labai stipraus antimaliarinio preparato artemizinino išskyrimą iš vienamečio kiečio ir jo išsamų ištyrimą. Sekdami tokiais pagirtinais pavyzdžiais kaskart pasirenkame vis įdomesnius augalus ir tikimės rasti junginių, galinčių atlikti tam tikras funkcijas maiste bei žmogaus organizme", - teigė R. Venskutonis.

Naujajame projekte KTU maisto mokslo ir technologijų ekspertai ketina bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, išbandant tam tikras medžiagas vėžinėse ląstelėse

Pasak mokslininko, pagrindinis dėmesys skiriamas maistui tinkamoms medžiagoms, bet nemažai įvairių medžiagų gali rasti sau vietą kosmetikoje, vaistų gamyboje: „Augalas - kaip fabrikas, gaminantis tūkstančius skirtingų medžiagų. Tad svarbu išsiaiškinti jų struktūrą ir nustatyti, kokią įtaką gali daryti maistui ir žmogaus organizmui. Daug sužinome tokias medžiagas išskirdami, sukoncentruodami, išgrynindami, nustatydami chemines struktūras, išbandydami maiste."

Žaliosios technologijos

Itin gausiu kiekiu naudingųjų veikliųjų medžiagų pasižyminčias lietuviškas uogas ir per 50 vaistinių bei aromatinių augalų iš Lietuvos ir užsienio valstybių tirdami KTU mokslininkai naudoja „žaliąsias technologijas", pvz. ekstrakcijai naudojamus kenksmingus aplinkai ir žmogui organinius tirpiklius keičia virškrizinės būklės anglies dvideginiu ar suspaustu vandeniu. Tai ne tik pigios, bet ir nekenksmingos medžiagos.

Neretai tyrimams pagelbsti ir „Erasmus" stažuotės, kai magistrantas ar doktorantas išvyksta pas universiteto partnerius atlikti tam tikrą tyrimo dalį, kurios padaryti Lietuvoje nėra galimybių.

KTU, MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.