manoukis new-logo.jpg
Balandžio 24 d., Pirmadienis
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS > Mokslas

Kas naujesnio dirvožemio politikoje?

2017-04-21
Kas naujesnio dirvožemio politikoje?

Akademija, Kauno r. Pagrindinis žemės ūkio maisto produktų gamybos įrankis, visos mūsų planetos oda, milijardų mikroorganizmų buveinė - taip įvairiai galima apibrėžti dirvožemį. Tačiau tai ir liks tik skambiais žodžiais, jei taip ir nebus parengtas Dirvožemio įstatymas.

Vakar Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje konferencijoje „Dirvožemis ir aplinka - 2017" buvo plačiai gvildenta dirvožemio tema - perskaityta net penkiolika pranešimų, po kiekvieno iš jų dar buvo ilgesnės ar trumpesnės diskusijos. Aštrumu išsiskyrė Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausiosios specialistės Virgilijos Gregorauskienės pranešimas apie naujoves dirvožemio politikoje.

Pasak V. Gregorauskienės, Lietuvoje dirvožemio politikoje nieko naujo, išskyrus įstrigusį bandymą parengti Dirvožemio įstatymą. „Sunkiai bandėme pagimdyti Dirvožemio įstatymą, bet pagrindiniai gimdytojai nėrė į Seimą ir jų prioritetai pasikeitė", - ironizavo V. Gregorauskienė. Dirvožemis yra vienintelis gamtos kūnas, kuris iki šiol nereglamentuojamas, nors, pavyzdžiui, vandens sritis turi bent kelias reglamentuojančias direktyvas.

„Lietuvoje nebėra nacionalinių dokumentų, reglamentuojančių, o ne rekomenduojančių tausų žemės ūkio dirvožemių naudojimą, visi jie yra skirti tik ES BŽŪP įgyvendinimui, t. y. dirvožemio kaip žemės ūkio įrankio funkcijų išsaugojimui", - sako Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė Virgilija Gregorauskienė

Europos Sąjunga bando atnaujinti šalių dialogą dirvožemio klausimu, kuris, deja, nėra prioritetinė ES sritis. Tam Europos Komisija 2016 m. subūrė Ekspertų grupę dirvožemio klausimais (SEx) ir Europos ekologijos politikos institutui užsakė on-line WIKI platformoje atlikti visų šalių dirvožemį reglamentuojančių dokumentų inventorizaciją ir analizę. Viso šio sumanymo tikslas - įžvelgti ES dirvožemio politikos spragas ir nesėkmių priežastis.

Buvo surinkta beveik 700 įvairių instrumentų, visi jie padalyti į šešis klasterius (arba šešias reglamentų grupes) . Pirmoji grupė - bendrieji dirvožemio reglamentai. Apibendrinant šios grupės įstatymus, aiškėja esminė ES dirvožemio politikos problema - privati žemėvalda. Iš čia kyla BŽŪP problemos, kurios bus sprendžiamos griežtinant trąšų reglamentą, GAAB reikalavimus. Kita problema - dirvožemio ekonominės vertės nustatymas ir jo kriterijų paieška; specialiu projektu bandoma kurti ekonominės dirvožemio vertės nustatymo metodologiją.

Pilnutėlė salė rodo, kad konferencija „Dirvožemis ir aplinka - 2017" palietė aktualias temas

Kitos reglamentų grupės - Žemės ir miškų ūkio dirvožemio politika, Sklaidyta dirvožemio tarša (sunku nustatyta sklaidytos taršos teršėją, todėl sunku ir įgyvendinti principą, kad už taršą moka tikrasis teršėjas), Užterštos teritorijos (nėra bendro mechanizmo, kaip nustatyti ir tvarkyti užterštas teritorijas), Gamtonaudos, žemėnaudos planavimas, dirvožemio dangos ir paskutinioji grupė - Klimato kaita ir energetiniai resursai.

„Galima daryti išvadą, kad iš esmės BŽŪP palaiko veiklą, spartinančią dirvožemio degradaciją, o dirvožemis tausojamas tik įgyvendinant tam tikrus reikalavimus. Todėl planuojama peržiūrėti, stiprinti ir plėsti numatytas GAAB ir žalinimo priemones. Bioįvairovės saugojimas mažai efektyvus stambėjant monokultūriniams ūkiams", - naujas tendencijas pastebi V. Gregorauskienė.

Konferenciją moderavo LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius ir Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas Jonas Volungevičius

BŽŪP politika apima tik 72 proc. dirvožemio dangos ir numato tik minimumą būtinų dirvožemio apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, tik devynios ES šalys reglamentuoja žemės ūkio veiklą pagal šlaitų statumą. Nors augalų rotacija yra privaloma, apie 70 proc. dirbamų žemių yra monokultūrinės.

Ekspertai įžvelgė spragų ir miškų dirvožemio naudojimo politikoje. Mat dėl miškuose naudojamos sunkiosios technikos dirvožemis suspaudžiamas, suardoma jo struktūra, o to pasekmė - užmirkimas. Kaip galimas problemos sprendimas siūlomos išmokos už arklių naudojimą miško darbams. Nors apskritai miško auginimas yra labiausiai dirvožemį tausojantis ūkinio naudojimo būdas.

Kaip pastebi V. Gregorauskienė, dabar keičiami patys akcentai - ne saugosime dirvožemį nuo grėsmių, o bandysime tausoti dirvožemio funkcijas. Dirvožemis yra neatsistatantis gamtos turtas, kitaip tariant - visuomenės bendra nuosavybė, kaip oras ir vanduo, tad turėtų būti traktuojamas kaip tam tikrą laiką ūkininko žemėje naudojamas jo veiklos instrumentas (priemonė), o ne ūkininko nuosavybė, su kuria jis gali elgtis savo nuožiūra.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



  • nesistebiu(188.69.194.101)
    tas daroma28 metus ir sekmingai
  • smulkusis(94.145.235.31)
    paskaitykit smulkiuosius ukininkus nori visiskai sunaikinti, tad nusprende nebeorganizuoti paraisku rinkimo pagal priemone parama smulkiems ukias. To pasekoje skirs pinigu papildomai, kad galetu organizuoti parama stambiems augalininkystes ukiams ir taip visiskai sunaikinti kaima...................................................... www.agroeta.lt/ukininkes-sauksmas-smulkiu-ukiu-balso-niekas-neisgirs/
  • To aa(78.60.242.120)
    Va čia jau argumentuota kalba. Žinoma, iš savo varpinės, bet puiku. Taip ir toliau. Blogiau, kai žmonės kalba klišimės, kaip akli kačiukai. Tada buvo blogai (žinoma blogai, dėl to ir Sąjūdyje veikėme), o dabar gerai. Rytų globalizacija buvo blogai (žinoma blogai), o Vakarų globalizacija gerai. Deja, viskas sudėtingiau. O dėl Dievo. Tai koks skirtumas ar I a. būtų ar XXX a. bus. Visatoje tai mirksnis. Niekas Tamstai nesiūlo tikėti į Dievą. Patikėsite kai nelaimė ištiks (nelinkiu) ar prieš mirtį (visi mirsime). Koks skirtumas, - Visatoje tai mirksnis tas tarpelis kada. Su Atvelykiu ir sudie
  • aa(78.62.240.157)
    Kam čia XXI amžiuje dar atrodo, kad žemė yra Dievo? Ar Gerbiamieji, esate beraščiai religiniai fanatikai? Nors ką čia stebėtis, dauguma mano kaimynų savaitgaliais važiuoja į mišias, po to daro žentų - marčių balius, kad ir kokia graži diena bebūtų. Paskui man pavydi, kad aš daugiau turiu, nes sekmadienį, kai būna pats geriausias oras aš triūsiu savo laukuose, o jie meldžiasi. Tačiau, kaip sakoma, jei pats sau nepadėsi, tai ir Dievas nepadės. Kai kas dar tiki, kad ketvirtą dieną Velykų, taip vadinamą "nuo ledų" žemės visai negalima judinti, net kuolo į žemę kalti arba šiandien, per Jurgines irgi negalima žemės dirbti, nes Jurgis dar "neatrakino" žemės. Mano kaimynui 55-keri, tačiau jam dar mama neleidžia dirbti žemę, kol Jurgis neatrakino. Kaimynas ir nedirba, jam geriau visai nedirbti. Dėl mokesčių, čia niekas nediskutuoja, kitas dalykas, kad jie švaistomi, todėl mokėtojai nenori juos mokėti. Be to žinant, kad ž. ū. gamyba užsiimantys gyventojai sudaro mažiau 10 nuošimčių, tai ir sumokamų mokesčių kiekis neturi būti pats didžiausias, pakanka jau to, kad ž. ū. darbuotojai padeda pagrindus perdirbėjams ir perpardavėjams, kurių pelnas daug didesnis, tai ir sumokamų mokesčių dalis turi būti didesnė. Pvz.: pelno mokestis oligopolijoms turėtų būti toks, kiek mažmeninės rinkos dalies jos užima. Tai yra, jei VP, Palink ir Norfa turi po trečdalį mažmeninės maisto produktų rinkos, tai pelno mokesčiai atintinkamai joms turėtų sudaryti bent 30 nuošimčių. Manau daug kas tada Lietuvoje geriau gyventų, ne tik oligopolijų savininkai. Beje aš taip pat gyvenau iki 1990 metų, ir po to gyvenu, puikiai atsimenu ir 1991 metų sausio įvykius, taip, kad nereikia spekuliuoti, kaip kad rusai sakytų: " Пока Троцкий пиздел - Ленин революцию делал"...
  • To Pol(78.60.242.120)
    1. O jei už vogtus pinigus nusipirkai žemę. 2. O jei nusipirkai žemę, o ta žemė neprisideda išlaikyti valstybės funkcijų. Kaip tuomet. Matyt pirmu atveju... Matyt antru atveju... Žodžius vietoje taškelių vienaip įrašys Lietuvos vagis (kuris šiandien gal vardija save net dešiniuoju ar kairiuoju, nors toks nėra...), kitaip įrašys tikras lietuvis.
  • Pol(89.116.20.13)
    Kurio Dievo? Zeme yra to kas ja nupirko
  • to aa(188.69.197.138)
    tai landsbyrgio darbas ,o atkurem mes zmones ,o jis ir tu tik naudojasi,paziuresim kaip per jus nebeliks lietuvos ,tik per jus tokius zmones ir isbego ,be zmoniu jus niekas ,kaip butu buve ir prieseimo,bet rentas ima kiti o ne tie kurie uz ja kovojo ir zuvo,nebera ko tai dabar dar liko zeme
  • To aa(78.60.242.120)
    Žemė, manau, yra Dievo. Žemė turi išlaikyti taip pat dalį ir valstybingumui reikiamų funkcijų, - kariuomenę, policiją, švietimo sistemą, sveikatos apsaugos sistemą, valstybės valdymo institucijas, valstybės teisingumo institucijas, savivaldų valdymo institucijas, ambasadas ir dar dešimtis institucijų, kurias turi kiekviena Nepriklausoma valstybė. Tad turi būti žemei uždėti atitinkami mokesčiai. O kas mokesčių nesumoka, - tarsi savo noru nueina nuo žemės. Klystate, manau, ir dėl kitko. Pavyzdžiui, žmonės, kurie gyveno iki 1990 m., sukūrė Sąjūdį (ne tik buvęs tarybinis profesorius Vytautas Landsbergis) ir atstatė Lietuvos Nepriklausomybę, pradžioje, žinoma, popieriniu aktu, o su laiku ir realiai. O tie žmogiukai, kurie gyvena po 1990 m., - sukūrė mafiją, korupciją, panaikino darbo vietas ilgam laikui, sukūrė palaidą žmonių gyvenimo būdą, Ir visi jie ir visi juos palaikantys, visi tai ginantys, - išvijo pusę Lietuvos į visas keturias puses. Tokio nuostolio iki šiol neturėjo nei viena kita valstybė niekada, net per didžiausius karus ir pokarius. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dalis tautiečių Lietuvą tiesiog išdavė, atsisakę kurti valstybę, o išsinešdino ten, kur valsrybės jau yra sukurtos. Ypač į buvusių imperijų centrus, kuriems kolonijos sunešė milžiniškus turtus.
  • vvukis(83.188.112.135)
    O gal kas žinot kada NMA rinks paraiškas iš smulkiųjų ūkininkų?
  • Joo(78.61.120.129)
    Anksčiau rašei kad moka, o dabar rašai kad ne. Pažanga, kad jau persigalvojai?
  • ukininkas(78.61.178.119)
    tas driskius joo neturi kada dirbti,nes pastoviai turi putotis,o kadangi už putojimasi niekas pinigų nemoka todėl ir temato aplink vagis.
  • vvukis(83.188.112.135)
    Aš šymet buvau labai darbštus ir praplėčiau savo braškyną iki 4EDV tai ketinu imt Markausko pažadėtą paramą smulkiems ūkininkams.....
  • vvukis(83.188.112.135)
    Tai jei Lietuvos kaime taip viskas gerai tai kodėl žmonės masiškai evakuojasi į užsienį o kaime lieka tik degradai ir tie keli ūkininkai kuriems "pasisekė"?
  • Joo(78.61.120.129)
    Jei tiesą rašytum tai nieks oficialiai valdžios struktūrose ūkininkų nerūšiuotų pagal socialinę padėtį, iš mažųjų nevogtų pieno kainų,mokesčių ir paramų investicijoms. Kas liečia darbštumą, tai matosi kad estai melžia po 8 tonas, Lietuvoje Lanzbyyrgio vagys tik po 5,8 tonas. Taigi mano išvados teisingos ir pagrįstos konkrečiais faktais. Juos patvirtina ir šios temos komentaruose neišmanėlių Lanzbyyrgio vagių neigiamas požiūris į mokslo darbuotojus. Darytina vienintelė ir neabejotina išvada kad Lanzbyyrgio vagys gyvena ne iš darbštumo, protingumo, sumanumo, ar sėkmės bet iš pieno kainų, mokesčių bei paramų vogimo. Jau neskaitant savo darbininkų engimo.
  • Tam Joo(78.62.240.157)
    Nustok pavydėti darbštesniems ir protingesniems, daug Lietuvos žemdirbių ūkininkauja jau trečią dešimtmetį. Daug kas savo ūkius kūrė galima sakyti nuo nulio, toli gražu ne visi priėjo prie buvusių kolchozų turto, o ir dalies priėjusių savarankiškas ūkininkavimas greitai baigėsi, kai baigėsi kolchozinės gėrybės. Nepavydėk ir neįžeidinėk žmonių jei jų visai nepažįsti, vien dėl to, kad jie buvo ir yra darbštesni, sumanesni ar jiems paprasčiausiai geriau sekasi. Greičiausiai jie tiesiog protingesni už tave ar ambicingesni, nes kelia sau didesnius tikslus. Dar apie "mokslininkus", kaip sakoma: "Iš didelio rašto išeina iš krašto", o tiksliau, tai užsiplanuoja savo konferencijas, kad tik veiklą imituoti.
  • to joo debilui(78.61.178.119)
    ar tu psichini negali vieną kartą uždaryt savo srėbtuvės?
  • jonas(188.69.210.78)
    as kreipiaus pas pona Feiza del nulines technalogijos tyrimu tai man buvo patarta kreiptis i ministerija jeigu duos pinigu tada tirsim tai reiskia jiems ne idomu tik juos domina pinigai net nesiteike paziureti filmuotos medziagos tai vel ponai daro sau garantuotas pajamas mieli ukininkai nesileiskim ziedagrauziu i savo zemes jie suiteresuoti tik eurais apie ta konferencija as ukininkas nieko nezinojau
  • Joo(78.61.120.129)
    Neliečiama tik teisėtu būdu, ne vogtais ir plautais pinigais įgyta nuosavybė. Mokslininkai teisūs.
  • aa(78.62.240.157)
    Sovietinių nukvakėlių konferencija. Lietuvos respublikos konstitucija, 23 straipsnis: Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Kodėl sovietmečiu žemės ūkio išsilavinimą įgiję "mokslinikai" turi spręsti, ką piliečiai gali ar turi daryti su savo nuosavybe - žeme? Kodėl? Vyti lauk visus tuos ale mokslininkus, ale dirvožemininkus. Lietuva per daug maža, vis mažiau lietuvių lieka gyventi tėvynėje, o kažkokie pseudomokslininkai "sprendžia" dirvožemio problemas. Nejuokinkit...
  • mano(188.69.194.188)
    nuomone ,lietuvoje perdaug islaikytiniu ir jie man nuo pasalpiniku dar baisesni
  • Na (78.58.95.215)
    Jau senai stumia šį įstatymą. Bet ruošiama dirva dar vienai verslo šakai,privalomi dirvožemio tyrimai iš ūkininko kišenēs. Ir ne tik jie,bet tręšimai pagal jų nustatytas normas,nesvarbu,kad tavo laikas po žiemos pusiau plikas,berti trąšų tiek kiek bus nurodymas. Viskas paslėpta po gražiu lozungu,kad ūkininkai galētų gaut ekonominės naudos,atseit užtikrins pajamas. Galėtų dar orą ir rinkų kainas privalomas padaryti.. Įdomiausia tai,kad niekas tų dirvožemio tyrimų pas ūkininkus nedarė,o tik savo eksperimentiniuse ploteliuose,bet taiko visiems.
Ką rinktumėte Žemės ūkio rūmų pirmininku?
Naujienų archyvas
RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.