Maistas
Žurnalistų tyrimas: kaip gamintojai daro įtaką mitybos mokslui
2016-06-07

Niujorkas. Prieš kelerius metus JAV apskriejo stulbinanti mokslinė išvada: vaikai, kurie valgo saldainius, sveria mažiau, negu jų nevalgantieji. Tai, kaip buvo organizuoti moksliniai tyrimai ir kaip tokia mokslinė išvada buvo gauta, visuomenę nustebino daug mažiau. Paaiškėjo, kad tyrimą finansavo prekybos asociacija, kuri atstovauja šokoladinių batonėlių „Butterfingers", šokolado „Hershey" ir kramtomųjų saldainių  „Skittles" gamintojams. Ši asociacija naudojo šio tyrimo išvadas reklamai. Deja, nė vienam iš tyrimo autorių tai, regis, nesukėlė didesnių rūpesčių.

„Tikimės, kad jie iš to galės ką nors išpešti - tyrimas neįtikinamas ir aiškiai perkrautas nereikalingomis detalėmis", 2011 metų pradžioje savo bendraautoriui nusiųstame laiške, prie kurio buvo prisegta straipsnio apie tyrimą santrauka, parašė viena Luizianos valstijos universiteto mitybos profesorė.

JAV naujienų agentūra AP  (Associated Press), atlikusi žurnalistinį tyrimą ir siekusi išsiaiškinti, ar maisto produktų gamintojai daro poveikį, priėjo prie išvados, kad mokslininkų tyrimas pasitarnavo saldainių pramonės interesams.  AP pabrėžė, kad vyrauja viena iš labiausiai pasiteisinančių pramonės taktikų - finansuoti mitybos produktų mokslinius tyrimus. Vartotojai tiki tokiais tyrimais  dėl mokslininkų autoriteto. Tyrimų rezultatai tampa mokslinės literatūros dalimi bei patenka į laikraščių antraštes, tampdami įmonių marketingo priemonėmis.

Pavyzdžiai JAV žiniasklaidoje ir verslo finansuojamų tyrimų gynėjai

„Suvalgę karštos avižinės košės, ilgiau jausitės sotūs", -  skelbė dienraštis „The Daily Mail" straipsnyje apie tyrimą, kurį finansavo avižinių produktų gamintoja „Quaker Oats".

„Norėdami sulieknėti, geriau rinkitės dietinius gėrimus, o ne vandenį", - pranešė naujienų kanalas „CBS Denver" reportaže apie tyrimą, kurį finansavo „Coca-Cola" ir „Pepsi" lobistinė grupė.

Tačiau ir tokie tyrimai turi savo gynėjų. Maisto produktų gamintojai teigia, jog laikosi gairių, kad užtikrintų mokslinį vientisumą, ir aiškina, kad mokslininkai turi teisę skelbti tai, ką jie nustato. Daug pasaulio mokslininkų taip pat yra tos nuomonės, kad pramonės įmonių finansinė parama tyrimams skatina mokslo pažangą, nes konkurencija dėl valstybinio finansavimo yra labai didelė.

Taigi nenuostabu, kad įmonės yra linkusios mokėti už mokslinius tyrimus, kurie gali parodyti jų produktų naudą. Tačiau tokio požiūrio kritikai teigia, kad verslo įmonės paprasčiausiai užgrobia mokslą rinkodaros tikslais ir iš mokslininkų išvadų atsirenka tik tokias, kurios joms naudingos, arba išvadas naudoja akių dūmimui.

Kaip pavyzdį galima paminėti tyrimą „Lieknesni vaikai valgė saldainius". Jis buvo atliktas remiantis JAV valstybine tyrimų, kuriuose žmonių prašoma prisiminti, ką jie valgė per paskutines 24 valandas, duomenų baze. Straipsnio skirsnyje apie tyrimo trūkumus saldainių tyrimo autoriai nurodė, kad duomenys „gali neatspindėti realių  maisto vartojimo tendencijų", taigi -  „priežastinių ryšių negalima nustatyti".

Šie mokslininkų teiginiai Saldainių gamintojų asociacijos pranešime spaudai nebuvo paminėta. Tačiau jame buvo paskelbta: „Naujasis tyrimas rodo, kad saldainius valgantys vaikai ir paaugliai turi mažesnį antsvorį arba yra mažiau nutukę".

O portale cbsnews.com pasirodė netgi tokia antraštė: „Ar saldainiai padeda vaikams nepriaugti svorio?"

Nors Luizianos valstijos universiteto profesorė Kerol Onyl buvo parašiusi, kad „tyrimas neįtikinamas ir aiškiai perkrautas nereikalingomis detalėmis", tačiau agentūrai AP per universiteto atstovą ji teigė, kad duomenys gali būti „tinkami skelbti", net jei yra nepatikimi. Po savaitės per interviu telefonu ji pareiškė neprisimenanti, kodėl buvo tai parašiusi, tačiau pripažino, jog tai buvo nuoroda į santrauką, kurią nusiuntė bendraautoriui, kad šis pareikštų savo pastabas. Visgi profesorė pareiškė mananti, kad visas tyrimas buvo „patikimas".

Prekybininkai nepraleido progos pasinaudoti šiuo dviprasmiškumu ir painiava.

Straipsnio apie saldainius autoriai per pastaruosius metus (nuo 2009 m.)  parašė daugiau kaip dvidešimt įvairių straipsnių, kuriuos finansavo jautienos, pieno bei vaisių sulčių gamintojų asociacijos.

Marion Nestle (Marion Nestlė), Niujorko universiteto mitybos profesorė (ji nėra susijusi su maisto įmone „Nestle"), teigia, kad maisto pramonės finansuojami tyrimai, priešingai negu kiti moksliniai tyrimai, „yra skirti ir atliekami tam, kad būtų naudojami prekybos tikslais: mokslines hipotezes  diktuoja rinkos."

Per pastaruosius metus M. Nestle peržiūrėjo 168 maisto pramonės finansuotus tyrimus ir 156 iš jų buvo palankūs rėmėjams. Anot jos, konkurencingoje maisto pramonėje mitybinių privalumų akcentavimas tapo itin svarbia rinkodaros priemone.

„Pardavimus išjudina vienintelis dalykas - teiginiai apie sveikumą", - sako ji.

Mokslininkai ir pinigai

Plačiai paplitusio straipsnio apie saldainius valgančius vaikus pastabose nurodyta, kad finansavimo teikėjai niekaip nedalyvavo „rengiant šį tyrimą, atliekant analizę ar rengiant šią ataskaitą". Tačiau iš elektroninių laiškų, kuriuos JAV naujienų agentūros AP žurnalistams pavyko gauti iš Luizianos valstijos universiteto, matyti, kad nacionalinė konditerių asociacija (NCA) pateikė nemažai pasiūlymų... Dokumentai rodo, kaip finansiniai interesai gali motyvuoti mokslininkus.

Laikas, kada skelbti savo tyrimų rezultatus, taip pat buvo kruopščiai parenkamas. „Norėčiau įvertinti šios istorijos pasekmes ir kuriam laikui atidėti straipsnio apie mūsų tyrimą paskelbimą. Nenoriu, kad atsidurtume siautėjančios žiniasklaidos taikinyje", - parašė mokslininkams saldainių asociacijai atstovavusios agentūros „FoodMinds" atstovė Laura Muma.

Minėtieji Luizianos universiteto mokslininkai teigia, kad labai svarbu tirti maisto produktus (pieną, riešutus), o gauti valstybinį finansavimą tokiems tyrimams yra sudėtinga. Tad didžiąją dalį jų projektams skiriamo finansavimo gaunama iš konsultacijų įmonių, pavyzdžiui iš  „Nutrition Impact".  

Beiloro medicinos koledžo atstovė Lori Williams (Lori Viljams) tvirtina, kad „visas mokslinių tyrimų finansavimas eina per koledžą". Ji pareiškė, kad koledžas iš saldainių asociacijos ar „Nutrition Impact" negavo jokio mokėjimo už straipsnį apie vaikus ir saldainius.

Tuo tarpu iš AP žurnalistų gautų dokumentų matyti, kad 2011 metais  „Nutrition Impact"  sumokėjo 11,5 tūkst. JAV dolerių už tris rankraščius, įskaitant 2,5 tūkst. JAV dolerių už „saldainius".

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai