Maistas
Plautos daržovės - privalumas ar padidinta grėsmė?
2016-04-08

Kaunas. Mūsų šalies daržovių augintojai vis dažniau susimąsto apie būtinybę tiekti prekybai plautas daržoves. Ne vienas stambus daržininkas tai jau ir daro. Bulvių ir daržovių plovimo privalumus ir trūkumus šiuo metu tyrinėja Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai.

Mokslininkų darbo grupė - Algirdas Radzevičius, Midona Dapkienė ir Nomeda Sabienė - džiaugiasi, kad į tyrimus įsijungė Lietuvos daržovių augintojų asociacija, nes praktinė žemdirbių patirtis ir jų ūkiuose naudojamos plovimo sistemos yra atspirties taškas tyrimams.

Daržovių plovimas susideda iš kelių etapų - pirmiausia sausuoju būdu nuo produkcijos pašalinami žemių likučiai, tada vyksta pirminis plovimas, poliravimas (paprastai tik morkoms taikoma technologinė grandis, kai pašalinama odelė), tada galutinis plovimas ir pakavimas.

Ne vienas daržininkas savo jėgomis susimeistrauja plovimo būgnus, kurių konstrukcija ir veikimo principas panašus į buitinės skalbimo mašinos.

„Poliravimo mašinos - tai dar naujovė Lietuvoje. Egzistuoja ir mobilios plovimo mašinos. Tačiau, pavyzdžiui, praėjęs visas šiemetinės parodos „Ką pasėsi..." ekspozicijas, daržovių plovimui skirtos technikos neradau, - pastebi A. Radzevičius

Plovimo metu susidaro dideli nuotekų kiekiai. Daugiausiai vandens sunaudojama plauti bulvėms ir šakniavaisiams. Tarkime, nuplauti toną bulvių, reikia 1-3 kubinių metrų vandens (priklauso nuo gumbų aplipimo žemėmis). Plaunant morkas - 1,5-4,5 kubiniai metrai vandens tonai morkų. Burokėlių tonai reikia 0,8-3 kubinių metrų vandens.

Dumblas, kurio yra nuotekose, nekelia problemų, nes jis tiesiog nusėda ir gali būti išvežamas atgal į laukus. Nuplovus toną bulvių, lieka 60-100 kg dumblo, tona morkų su poliravimu - 50-150 kg dumblo, toną burokėlių - 60-100 kg dumblo, toną lapinių daržovių - 20-80 kg dumblo.

Bet nuoplovų vandenyje lieka įvairių organinių medžiagų, nuo kurių vanduo pradeda gesti ir skleisti smarvę. Todėl būtina taikyti vandens valymo schemas: naudoti nusodintuvą ir biologinius tvenkinius ar augalų-grunto bei smėlio filtrus. Pritaikius palyginti nesudėtingą valymo sistemą, išvalytą vandenį galima naudoti pakartotinai pirminiam plovimui.

Mokslininkai ieško atsakymų, iki kokio lygio reikia išvalyti daržovių plovimui naudotą vandenį, ar reikia naudoti intensyvesnes vandens valymo sistemas. Kokius plovimo vandens ir nuotekų kokybės rodiklius turėtume kontroliuoti? Kaip nebrangiai būtų galima įvertinti ir sekti plovimo vandens ir nuotekų kokybę? Kokių patogeninių organizmų (koliforminių bakterijų, salmonelių, enterovirusų, rotavirusų, kirminių kiaušinėlių ir t. t.) gali būti plovimo vandenyje ir ar tai nedidina rizikos vartotojams? Ar verta poliravimo procese naudoti geriamąjį vandenį? Galų gale ar nusipirkus plautas daržoves jas galima valgyti iš karto, ar vis tik reikėtų pakartotinai nusiplauti namuose?

Tikimasi, kad dirbant kartu su ūkininkais, mokslininkams pavyks rasti atsakymus į visus šiuos klausimus. Nes greitėjantis gyvenimo tempas ir komforto siekimas didina plautų daržovių poreikį pasaulyje, ne išimtis tikriausiai bus ir Lietuva.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai