Maistas
Pasitelkus mokslinius tyrimus maisto atliekos paverčiamos pašarais
2014-10-27

Briuselis. Iki 2050 m. maisto produktų paklausa pasaulyje padidės 70 proc., be to, bus naudojama gerokai daugiau biomasės. Dėl to iškils sunkumų žemės ūkyje. Kita vertus, našta ūkininkams tampa žemės ūkio atliekos, už kurias mokėti tenka mokesčių mokėtojams.

ES investuoja per 4 mlrd. Eur į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skirtus Europos bioekonomikai, kurioje būtų kuo labiau panaudojami atsinaujinantieji biologiniai ištekliai. Žemės ūkis yra labai svarbus, nes jis užtikrina maisto produktų gamybą ir tvarų gamtos išteklių valdymą, juo grindžiamas kaimo vietovių vystymasis.

ES produkcija sudaro 18 proc. pasaulinio maisto produktų eksporto (vertė - 76 mlrd. Eur). Tačiau Europos Sąjungoje ir kituose regionuose našta ūkininkams tampa žemės ūkio atliekos, be to, už jas mokėti tenka mokesčių mokėtojams (55-99 Eur už atliekų toną).

Žemės ūkio atliekų pavertimas pašarais - toks sprendimas siūlomas ES finansuojamu mokslinių tyrimų projektu NOSHAN - atvertų naujų galimybių ūkininkams ir sumažintų Europos priklausomybę nuo pašarų importo. Dėl to būtų kuriama naujų žaliųjų darbo vietų atliekų surinkimo, apdorojimo įrenginių ir pašarų gamybos sektoriuose. Tai būtų ypač naudinga kaimo vietovėse, kuriose augimas lėtesnis negu miestuose ir kuriose pašarų pramonė yra galingas ekonomikos variklis.

„Pasaulyje nepanaudojama arba išmetama trečdalis vartoti skirto maisto - iš viso 1,3 mlrd. tonų per metus; didelė dalis šių atliekų susidaro perdirbant maistą, - paaiškino projekto NOSHAN mokslinė koordinatorė Montse Jorba iš Ispanijos technologijų centro LEITAT. - Daugiausiai išmetama vaisių ir daržovių. Tai didžiulis išteklių - vandens, žemės, energijos, darbo jėgos ir kapitalo - švaistymas."

Vykdant projektą NOSHAN maisto atliekos - visų pirma vaisiai, daržovės ir pieno produktai - nebrangiai ir sunaudojant mažai energijos bus paverstos pašarais.

Grupė, kurią sudaro mokslinių tyrimų centrai, universitetas ir įmonės iš šešių ES šalių bei Turkijos, veiklą pradėjo 2012 m. - įvertino įvairių rūšių atliekas ir sukūrė potencialių pašarų sudedamųjų dalių duomenų bazę. Projektą baigiant 2016 m. grupė taip pat žinos, kokios kiekvienos rūšies atliekų išgavimo ir perdirbimo technologijos yra geriausios.

Be to, dėl projekto NOSHAN Europos žemės ūkio sektorius galės tapti tvaresnis. Biologines atliekas naudojant kaip išteklių sumažės sektoriaus poveikis aplinkai.

Vykdant projektą sukurti procesai padės žemės ūkio įmonėms atgauti išmetamuose maisto produktuose esančias kalorijas, energiją, kuri buvo sunaudota gaminant šiuos maisto produktus, be to, bus naudojama gerokai mažiau vandens (maisto atliekoms tenka daugiau kaip ketvirtadalis viso pasaulyje suvartojamo gėlo vandens).

Pritaikius projekto NOSHAN metodus ir todėl sumažėjus atskiros pašarų gamybos poreikiui, galėtų susilpnėti didėjanti maisto ir pašarų gamybos konkurencija - abiem šioms sritims reikia žemės ir vandens.

Vykdant projektą NOSHAN taip pat tyrinėjamos iš maisto atliekų gaunamos funkcinės pašarų sudedamosios dalys, kurias galima panaudoti konkrečioms gyvūnų reikmėms, tokioms kaip sveikatos ugdymas arba ligų prevencija, tenkinti. Pavyzdžiui, šiuo metu mokslininkai nustatinėja atliekų funkcines skaidulas ir peptidus (cheminius junginius). Jie bus panaudoti kuriant pašarų produktus, skirtus kiaulėms ir naminiams paukščiams.

Sauga užtikrinama griežtai stebint visą procesą - pradedant neapdorotomis atliekomis, baigiant galutiniu produktu. Kiekvieno tyrinėto proceso sauga ir techninis bei ekonominis perspektyvumas galiausiai lems, kurias strategijas ir produktus NOSHAN grupė teiks rinkai.

„Bioekonomikos vertė Europoje - 2 trln. eurų, šiame sektoriuje sukurta 22 milijonai darbo vietų, todėl jai skiriama daug dėmesio programoje „Horizontas 2020", - sakė už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga ES Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn. - Tokie projektai kaip NOSHAN sutelkia mokslininkus ir įmones tvariai skatinti ekonomiką ir kelti gyvenimo kokybę."

EK inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai