Maistas
Mokslininkai perspėja dėl smarkiai perdirbto maisto poveikio sveikatai
2019-02-13
pixabay.com nuotr.

Vašingtonas. Prancūzijos mokslininkai pirmadienį paskelbė didelės apimties studiją, pirmąkart atskleidžiančią statistiškai pagrįstą ryšį tarp smarkiai perdirbto maisto vartojimo ir didesnės mirties rizikos, bet tyrėjai perspėjo, kad reikia nuodugniau išnagrinėti, kokie mechanizmai tai lemia.

Studijoje, pagrįstoje duomenimis apie dešimčių tūkstančių prancūzų dietą 2009–2017 metais, daroma išvada, kad egzistuoja ne itin tvirtas ryšys tarp smarkiai perdirbto maisto (produktų, kuriuos galima vartoti iš karto arba pašildžius) vartojimo ir padidėjusios mirties tikimybės tuo pačiu laikotarpiu.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „JAMA Internal Medicine“, leidžiamame Amerikos medicinos asociacijos.

3 Paragrafas delaval

Vis dėlto „neturėtume kelti panikos arba sakyti, kad valgant maistą iš pakuočių mirties tikimybė tampa 15 proc. didesnė“, pabrėžė viena iš tyrimo vadovių Matild Tuvjė (Mathilde Touvier), Paryžiaus 13-ojo universiteto mitybos epidemiologijos tyrimų grupės direktorė. Prie šios studijos taip pat prisidėjo Prancūzijos nacionalinis sveikatos ir medicinos tyrimų institutas (INSERM), Nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas (INRA) ir Nacionalinė menų ir amatų konservatorija (CNAM).

„Tai dar vienas žingsnis mums siekiant suprasti ryšį tarp smarkiai perdirbto maisto ir sveikatos“, – pridūrė M. Tuvjė.

Ryšys tarp mitybos ir sveikatos sutrikimų yra sudėtingas, o tyrimų rezultatai dažnai klaidingai interpretuojami.

Praeitais metais ta pati prancūzų tyrėjų grupė paskelbė studiją apie ryšį tarp ekologiško maisto ir vėžio rizikos.

Tyrėjai nustatė, kad mažiau ekologiškų produktų valgantys žmonės yra labiau linkę sirgti vėžiu, bet priežastinis ryšys nebuvo atskleistas. Tačiau tai neužkirto kelio daugeliui žiniasklaidos priemonių paskelbti, kad ekologiškas maistas pasižymi vėžio riziką mažinančiomis savybėmis.

Atliekant naujausią tyrimą dalyvavo apie 45 tūkst. vyresnių kaip 45 metų žmonių, daugiausiai moterų. Tyrimo dalyviai buvo prašomi kas pusmetį atsakyti į trijų internetinių anketų klausimus, atsitiktinai paskirstomus per dviejų savaičių laikotarpį. Tiriamieji turėdavo atsakyti apie maistą ir gėrimus, vartotus pastarąją parą.

Per septynerius tyrimo metus mirė apie 600 jo dalyvių. Tyrėjai išanalizavo duomenis ir nustatė, kad 10 proc. didesnė smarkiai perdirbto maisto dalis valgiaraštyje atitiko mirtingumo padidėjimą 15 procentų.

Tačiau M. Tuvjė perspėjo, kad šiuo atveju svarbiau, jog buvo nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp abiejų veiksnių, – ir kad studija papildė gausėjančius šios srities tyrimus.

Socialinė-ekonominė nelygybė

Smarkiai perdirbtas maistas priskiriamas prie 4-iosios kategorijos pagal NOVA maisto produktų klasifikavimo sistemą, pripažįstamą tokių su sveikatos apsauga susijusių agentūrų kaip Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).

Gamybos metu šie produktai būna paveikiami kelių smarkiai transformuojančių procesų, pavyzdžiui, kaitinimo aukštoje temperatūroje, taip pat pasižymi didesniu priedų, tokių kaip emulsikliai arba pageidaujamą tekstūrą suteikiančios medžiagos. Daugelis produktų, kuriuos prieš vartojant pakanka pašildyti, taip pat pasižyminčių dideliu druskos arba cukraus, bet menku vitaminų ir skaidulų kiekiu, irgi patenka į šią kategoriją.

Praeitais metais Prancūzijos tyrėjai paskelbė kitokių rezultatų, gautų išanalizavus tos pačios studijos „NutriNet-Sante“ duomenis. Tąsyk tyrėjai nustatė, kad vartojantys daugiau smarkiai perdirbto maisto dažniau suserga vėžiu.

Kadangi dėl etikos priežasčių neįmanoma atlikti bandymo su kontrolinėmis grupėmis, sudarytomis iš smarkiai perdirbtus produktus vartojančių arba jų visiškai nevalgančių žmonių, pasyvi stebėsena yra vienintelė galimybė mėginti nustatyti ryšį su įvairiais sveikatos sutrikimais.

Vis dėlto tokie tyrimai neišvengiamai pasižymi tam tikrais trūkimais, susijusiais su respondentų apklausų tikslumu ir faktu, kad šių žmonių sveikatos būklę veikia daugybė kitų „nematomų“ veiksnių, net jeigu rezultatai tikslinami atsižvelgiant į socialinius-demografinius kriterijus ir bendrą mitybos kokybę.

Vis dėlto lieka neatsakyta į itin opų klausimą: kokios šių maisto produktų ypatybės lemia neigiamą poveikį sveikatai?

Viena iš populiarių hipotezių – kad tai lemia maisto priedai, laikomi saugiais, nors jų poveikis tiriamas tik laboratorinėmis sąlygomis, paveikiant ląsteles arba bandomuosius gyvūnus.

Naujausia studija yra „svarbus indėlis į literatūrą“ šia tema, naujienų agentūrai AFP sakė Džonso Hopkinso visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos profesorė adjunktė Keisi Rebholc (Casey Rebholz). Ji atkreipė dėmesį, kad šio tyrimo metodika yra gana patikima, nepaisant tokio pobūdžio studijoms būdingų trūkumų.

Dar vienas svarbus veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti – jos smarkiai perdirbtą maistą neproporcingai gausiai vartoja mažas pajamas gaunantys žmonės, sakė Kembridžo universiteto Klinikinės medicinos mokyklos profesorė Nita Foruhi (Nita Forouhi).

„Smarkiai perdirbto maisto produktų vartojimas atspindi socialinę nelygybę: juos neproporcingai (gausiai) vartoja asmenys, gaunantys mažas pajamas ar įgiję menkesnį išsilavinimą, taip pat gyvenantys vieni“, – aiškino ji.

„Tokie produktai patrauklūs, nes jie paprastai būna pigesni, labai gardūs dėl didelio cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų kiekio, yra plačiai prieinami... Reikia daugiau nuveikti šiai nelygybei mažinti“, – sakė N. Foruhi.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai