Maistas
Milijonai bado aukų per metus. Ką galime tai pakeisti
2015-12-09

Akademija (Kauno r.). Nanotechnologijos, akimis valdomi mobilieji telefonai, mėgintuvėlyje užauginta mėsa, kosmoso turizmas, 3D spausdinimas, daiktų internetas... - visa tai ir dar daugiau tampa mūsų kasdienybe, o viena didžiausių šiuolaikinio pasaulio problemų - badas - lieka neišspręsta. Apie jo įveikimo kelius mintimis dalijasi Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas - Vystymuisi skirtų Europos metų geros valios ambasadorius.

Statistika teigia, kad nuo bado kasmet miršta 6 mln. vaikų, arba po 16,5 tūkst. kasdien. Jungtinių Tautų Organizacija (JT) nurodo, jog iki 2030 metų pasaulinė maisto gamyba turi padidėti bent 50 proc., kad jo užtektų sparčiai gausėjantiems gyventojams. 2014 metų duomenimis, daugiau nei 950 mln. žmonių kentėjo nuo bado, dar apie 2 mlrd. nuolat kenčia dėl maisto stygiaus.

Pasaulio išteklių instituto (Vašingtonas, JAV) duomenimis, pasaulyje maisto pagaminama daugiau negu reikia, bet egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl pagaminto maisto perteklius nepasiekia badaujančiųjų: augančios maisto kainos, logistikos problemos, trumpas kai kurio maisto galiojimas, skurstančių šalių ekonominis silpnumas, išmetamo maisto kiekis išsivysčiusiose šalyse ir t. t. Šių problemų sprendimai greičiausiai priklauso ne tik nuo mokslo ir technologijų.

Kaip turėtų prisidėti Lietuva

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius Antanas Maziliauskas, Europos metų vystymuisi (2015-ųjų) geros valios ambasadorius, teigia, jog pagrindinis JT tikslas artimiausius 15 metų - visiškas skurdo panaikinimas visame pasaulyje. Neišvengiamai ir Lietuvoje. Tai numatyta ir JT narių rugsėjį priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.

Rektorius pabrėžia, kad tose šalyse, kurios yra mūsų vystomojo bendradarbiavimo tiksliniai regionai - Ukraina, Moldova, Kaukazas, Centrinės Azijos šalys, kai kurios šiaurinės Afrikos valstybės - šis tikslas taps labai svarbus ir ateinančiais dešimtmečiais, nes skurdo problema ten vis dar labai gaji.

Antra labai svarbi darnaus vystymosi sritis Lietuvai, anot A. Maziliausko, - aprūpinimas maistu ir dalijimasis gerąja praktika. „Lietuva - žemės ūkio kraštas, mes esame maisto gamintojai, todėl turėdami praktikos ir žinių, jomis galime pasidalyti su pasauliu. Teko būti JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos specialiosios aprūpinimo maistu programos vertintoju. Lankantis daugelyje besivystančių šalių, ypač tokiose vargingose šalyse kaip Malis, Nigerija, Mauritanija, Senegalas, Haitis, Ekvadoras, matėme, kaip svarbu padėti žmonėms patiems užsiauginti jų vietovėms ir klimatui  pritaikytų  žemės ūkio kultūrų ir patiems apsirūpinti maistu ne tik savo šeimas, bet ir parduoti, tokiu būdu užsidirbant  būtiniausioms oresnio pragyvenimo reikmėms. Kaip pasigaminti maisto, kaip jį užauginti - tai mūsų stiprioji pusė. Mes, Lietuva, šią žinią tikrai galime paskleisti tikslinėse darnaus vystymosi šalyse ir ilgainiui sumažinti didžiulius bado ir neprievalgio skaičius", - teigia A. Maziliauskas.

Kaip vieną svarbiausių vystomojo bendradarbiavimo tikslų Lietuvai A. Maziliauskas nurodo ir ekonominio augimo užtikrinimą. „Tai aktualu dar ir dėl to, kad efektyvus tikslo įgyvendinimas iš dalies padėtų susitvarkyti su naujuoju Europą užklupusiu iššūkiu - pabėgėlių problema. Juk svarbu galvoti ne tik kaip juos priimti, bet ir ką daryti, kad jiems net nereikėtų bėgti iš savo šalies. Aišku, čia daugiau kalbu apie taip vadinamuosius ekonominius pabėgėlius. Dauguma jų palieka savo  šalis dėl karo konfliktų, persekiojimo.

Sėkmingi projektai darnaus vystymosi srityje vykdomi jau dešimtmetį. Lietuva, būdama tarptautinės donorų bendruomenės narė, remia tarptautinės bendruomenės pastangas siekti tvaraus augimo ir vystymosi įvairiuose pasaulio regionuose.

„Anksčiau, dar iki 2000-ųjų metų, kai važinėdavau po vystomojo bendradarbiavimo projektus pasaulyje, niekas Lietuvos nežinojo, niekas apie ją nebuvo girdėjęs, sutikdavai vos vieną kitą lietuvį, o dabar labai daug žmonių Iš Lietuvos dalyvauja ir savanoriauja darnaus vystymosi projektuose. Įvairios mūsų žemės ūkio sektoriaus institucijos prisideda prie panašaus pobūdžio projektų. Mūsų Universitetas taip pat prisidėjo kuriant Afganistano Goro provincijos žemdirbystės struktūrą, vystant gyvulininkystės institucijas Moldovoje. Šie pavyzdžiai rodo, kad per penkiolika metų atsirado patirtis, kuria nuo šiol galime dalintis," - džiaugiasi ASU rektorius.

ASU, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai