Maistas
Lietuva pirmauja pasaulyje pagal nepakantumą saldikliams
2016-09-27

Vilnius. Lietuvos vartotojai labiausiai pasaulyje vengia dirbtinių saldiklių. Tokių maisto pirkėjų šalyje yra trys iš keturių, kai pasaulyje cukraus pakaitalų mėgėjai ir priešininkai yra pasidalinę į dvi apylyges stovyklas.

Tarptautinė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen" teigia, kad Lietuva išsiskiria tuo, jog net 75 proc. pirkėjų yra linkę apeiti maisto produktus, kurie yra saldinti aukšta fruktozės koncentracija pasižyminčiu kukurūzų sirupu, aspartamu,  sukraloze, acesulfamu ar neotamu. Tokio aukšto netolerancijos rodiklio saldikliams neparodė nė viena kita pasaulio šalis, iš kurių arčiausiai Lietuvos atsidūrė Taivanas su 73 proc. pirkėjų, vengiančių dirbtinių saldiklių.

Nors nuosekliai auganti metinė cukraus pakaitalų rinka vertinama milijardais JAV dolerių, aiškėja, kad 53 proc. pasaulio vartotojų stengiasi, kad dirbtinių saldiklių jų maiste nebūtų.

„Šalies vartotojų klausiant apie alergijas ar netoleranciją maisto sudėtinėms dalims, daugiau kaip trys ketvirtadaliai patikino, jog namų ūkyje tokių žmonių nėra, o du penktadaliai teigė nesilaikantys jokių konkrečių dietų. Vis tik aišku, kad Lietuvos pirkėjai didžiausia problema laiko cukrų bei dirbtinius saldiklius. Cukraus pripažino vengiantis kas trečias, o dirbtinių saldiklių - didžioji dauguma respondentų. Galimai tai yra susiję ne tik su rūpinimusi sveikata, bet ir su naująja pasaulio epidemija tituluojamu cukriniu diabetu, iš esmės koreguojančiu susirgusiųjų mitybos įpročius. Be to, vartotojų jautrumas maisto priedams gali būti neišblėsęs po prieš keletą metų kilusio ažiotažo dėl mononatrio glutamato maiste", - sako „Nielsen" vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Jos teigimu, į vartotojų nuotaikas bei maisto pasirinkimo kriterijus dėmesį pirmiausiai turi atkreipti gamintojai, siekiantys įtikti pirkėjams ir pasiūlyti jiems realius poreikius atitinkančius maisto produktus.
Net 80 proc. Lietuvos pirkėjų teigia nenorintys vartoti gyvūninės kilmės maisto, kuriame yra antibiotikų bei hormonų pėdsakų bei šiuo klausimu pasaulyje dalinasi pirmą vietą su Ukraina.

„Nielsen" duomenimis, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvos vartotojai užima antrą vietą pagal antipatijas sintetiniams kvapams maiste (78 proc., pirmauja Ukraina su 80 proc.), sintetiniams dažikliams (77 proc., pirmauja Graikija su 78 proc.) ir skonio bei aromato stiprikliui mononatrio glutamatui (72 proc., pirmauja Taivanas su 74 proc.).

Maisto, kuriame yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), savo lėkštėje nepageidauja matyti 76 proc. Lietuvos vartotojų ir jie yra treti pasaulyje: nusileidžia tik Serbijai (79 proc.) bei Bulgarijai (77 proc.).

Ketvirtoji vieta pasaulyje Lietuvai atiteko dėl nemeilės sintetinėms maisto konservavimo medžiagoms - 77 proc., pirmąjį trejetuką sudaro Ukraina (80 proc.), Taivanas (79 proc.) ir Graikija (78 proc.)

„Akivaizdu, kad Lietuvos vartotojai stengiasi maitintis sveikiau. Jie žino skirtumą tarp būtinų riebalų ir vengtinų transriebalų, į racioną stengiasi įtraukti jautienos, vištienos, kiaušinių. Kaip senas žemdirbystės tradicijas ir kultūrą turinti šalis, mityboje nevengiame grūdų produktų, savo nišos ieško vis didesnį vartotojų dėmesį traukiantis vadinamasis super maistas - ispaninio šalavijos (chia) sėklos, dygliuotojo ožerškio (goji) uogos. Vartotojų pasirinkimą ir maisto pasirinkimo kriterijus lemia sąmoningas apsisprendimas, kai jie įvertina naujausias mitybos tendencijas bei viešojoje erdvėje ekspertų pateikiamą informaciją", - sako „Nielsen" vadovė Baltijos šalims.

Vartotojų įpročių, susijusių su maisto sudėtinių dalių pasirinkimu, tyrimą „Nielsen" atliko šiemet vasarį-kovą, internetu apklausus daugiau kaip 500 žmonių.

Idea Prima, MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai