Maistas
Kintantys mitybos įpročiai keičia maisto asortimentą
2016-10-14

Utena. Besikeičiantis gyvenimo tempas, tipinių namų ūkių vartojimo permainos daro didelę įtaką maisto produktų formai, jų pakavimui bei sudėčiai. Ne pirmą dešimtį maisto technologe bendrovėje „Utenos mėsa" dirbanti Vida Ežerskienė pastebi naują pastarųjų metų tendenciją - siekį maitintis sveikai ir subalansuotai.

„Šiandien vartotojai ne tik skaičiuoja kalorijas, bet ir atidžiai gilinasi į maistingumo deklaracijas produktų pakuotėse. Maistinė vertė tampa svarbiu kriterijumi, todėl ieškodami daug baltymų turinčių produktų vartotojai vis dažniau renkasi jautienos gaminius. Be to, išaugo ir šviežios mėsos paklausa", - sako V. Ežerskienė.

Įvairūs tyrimai nuolat pažymi, kad Lietuvoje namų ūkiai mažėja: Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,28 asmens, o 36 proc. visų namų ūkių - tik iš vieno asmens. Tais pačiais duomenimis, mieste buvo daugiau šeimų, kurias sudarė du suaugę asmenys ir vienas vaikas, o kaime - gerokai daugiau daugiavaikių šeimų.

„Ne tik tyrimų bendrovės pastebi namų ūkių mažėjimą - mes taip pat visus 40 veiklos metų reagavome į vartojimo pokyčius, esamai situacijai pritaikydami savo gaminių pakuotes, produkcijos svorį, formą ir sudėtį, - pasakoja „Biovela Group" komunikacijos vadovė Lina Kižinienė. - Per kelis dešimtmečius tradicinei šeimai sumažėjus iki 3 asmenų, kito vidutinis gaminių pakuotės svoris - nuo 0,5-1 kilogramo iki 200-300 gramų dešros ar 300 g dešrelių, mat tiek vidutiniškai suvartojama vienu valgymu.

Gyvenimo tempo padiktuotas pakitimas - nuo viso ilgio 1 kilogramą ir daugiau sveriančios dešros pereinama prie riekelėmis pjaustytų „vieno karto" gaminių.

Anksčiau didžiąją dalį mėsos produktų parduodavo skyriaus pardavėjai, sverdami ir pakuodami vitrinoje padėtus gaminius, dabar jų reikšmė gerokai sumažėjusi, nes pirkėjai renkasi jau tiksliai pasvertas ir individualiai supakuotas dešras, dešreles bei vyniotinus, taupydami savo laiką. Be to, senoji praktika nebeatrodo patraukli ne tik dėl higienos ar gaminio vartojimo laiko, bet ir taupumo sumetimais, todėl visi mūsų mėsos gaminiai pakuojami individualiai - tiek, kiek įmanoma suvalgyti nešvaistant maisto."

Anot L. Kižinienės, skųstis, kad mažėjantys namų ūkiai mėsos gaminių suvalgo mažiau - negalima, mat Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2009 m. vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartodavo 74 kg mėsos ir mėsos produktų, o štai pernai - jau 84 kg. Dėl augančios pasiūlos žmonės suvartoja daugiau įvairesnės, naujos, dar neragautos produkcijos.

„Ad Verum", MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai