manoukis new-logo.jpg
Vasario 19 d., Pirmadienis
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Maisto tiekimas iš ūkio į mokyklą - ne utopija

2017-12-14
Maisto tiekimas iš ūkio į mokyklą - ne utopija

Vilnius. Pasitelkus politinius sprendimus ir šalies švietimo sistemos iniciatyvą, Lietuvoje įmanoma suorganizuoti tiesioginį ekonomiškai efektyvų maisto produktų tiekimą iš ūkių tiesiai į mokymo įstaigas. Tai rodo Skandinavijos ir kitų Europos šalių patirti.

Pavyzdžiui, net 90 proc. Kopenhagos mokykloms tiekiamo maisto gabenama iš ne toliau kaip 100 km esančių vietos ūkių. Tokios nuostatos laikomasi Skandinavijoje, ji sparčiai plinta ir Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje. Tokiu būdu laimi abi pusės - ūkininkai realizuoja savo produkciją regione, o vaikai gauna šviežius, kokybiškus produktus, galima sakyti, tiesiai iš daržo ir nuo mažens ugdosi sveikos mitybos įpročius.

Apie tai, kaip ugdymo įstaigose maitinti vaikus kokybišku ir sveikatai palankiu maistu iš vietinių ūkių, diskutuota Žemės ūkio ministerijos organizuotoje konferencijoje „Kuo maitinsime savo vaikus?"

Renginio svečias iš Švedijos Niklas Fjelstromas (Niclas Fjellstrom, organizacijos „Culinary - Heritage" Europos koordinatorius) pristatė Švedijos patirtį. Pasak jo, vaikų maitinimas vietiniais, ekologiškais produktais yra investicija į jų ateitį, be to, prisidedanti ir prie šalies ūkininkų gerovės. Kiekvienas euras, anot svečio, investuotas į vietinę produkciją, patrigubina gaunamą grąžą.

„Lietuva turi galimybę nuveikti šį tą labai gera - puikias žemės ūkio galimybes aprūpinti ugdymo įstaigas kokybiškais, ekologiškais produktais, o štai pakeisti mąstymą, pasiekti, kad vaikai per pertraukas nebėgtų būriais į artimiausius prekybos centrus yra sunkiau, tačiau tai, ką mes įdėsime į vaikus šiandien, išliks jiems visam gyvenimui", - kalbėjo N. Fjelstromas.

Apie būtinybę šviesti tėvus, švietimo darbuotojus, taip pat tuos, kurie sudaro valgiaraščius bei gamina, kalbėjo ir VšĮ „Sveikatai palankus" direktorė Raminta Bogušienė, pristačiusi konkrečius siūlymus, kaip pasiekti, kad sveikatai palankus maistas būtų pasiekiamas ugdymo įstaigoms. Ji taip pat paneigė mitą, kad toks maistas yra brangesnis. Štai, pavyzdžiui, vienos dienos trijų maitinimų maisto iš standartinės žaliavos vidutinė kaina su PVM 1-3 metų vaikams kainuotų 1,32 Eur, 4-6 m. vaikams - 1,62, 7-10 m. vaikams - 1,84, o 11 m. vaikams - tik 2, 07 Eur. Trijų maitinimų dienos kaina iš ekologiškos, vietinės žaliavos būtų kiek brangesnė: 1-3 m. vaikams pakaktų 2,37 Eur, 4-6 m. vaikams - 2,93 Eur, 7-10 m. vaikams ji siektų 3,37 Eur, o 11 m. vaikams - 3,80.

Sėkmingi atvejai

Tačiau prošvaisčių yra - jau šiandien randasi ugdymo įstaigų, orientuotų į sveiką, kokybišką maitinimą bei bendradarbiaujančių su vietiniais ūkiais. Savo sėkminga patirtimi tiekiant vaikams ekologišką, kokybišką maistą pasidalijo Kauno mokyklos - darželio „Šviesa" direktorė Evelina Stankevičienė ir įmonės „Mėta" vadovas, ūkininkas, pateikęs idėją Lietuvai, kaip nepakėlus kainos už vaiko pietus ženkliai pagerinti jų kokybę, Mindaugas Vyskupaitis.

„Tikrai įmanoma ugdymo įstaigoms tiekti produkciją iš vietinių ūkių, tereikia daugiau pasidarbuoti. Visas daržoves ir vaisius perkame iš Kauno regiono ūkininkų, tai yra žymiai pigiau, sutaupome logistikos išlaidų, produktai vežami ne daugiau kaip 30-40 km. Tačiau tiek ūkininkams, tiek mums reikėjo mokytis, o kai išmokome, tuomet ir procesas tapo visiškai nesunkus. Viską galima padaryti, tereikia noro", - įsitikinusi  Kauno mokyklos - darželio „Šviesa" direktorė E. Stankevičienė.

Ši mokykla - darželis, pasak Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės, nedirba uždaroje zonoje, kur negalioja Viešųjų pirkimų įstatymas, įstaiga veikia ir veikia su esamu įstatymu. Direktorė D. Vilytė, trumpai pristatydama svarbiausius teisinius žingsnius, siekiant tiesioginio maisto tiekimo iš ūkių mokykloms, pabrėžė pačių ugdymo įstaigų, savivaldybių pastangų svarbą. Pasak jos, neretai siekiant patogumo nueinama lengvesniu keliu, kai perkama ilgam laikui iš vieno tiekėjo, į vieną krepšelį sudėjus tiek sezonines daržoves, tiek egzotinius vaisius, kas natūraliai eliminuoja vietinius ūkininkus iš konkurso.

„Didžioji bėda, kad mūsų vaikai prastai maitinami, o Lietuvos ūkininkai negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra ne finansavimo trūkumas, ne teisinis reguliavimas, ne direktyva. Didžioji bėda yra mūsų galvose, kai galvojame, kad citrinas, obuolius ir bananus būtinai turime nusipirkti iš vieno tiekėjo. Taip nėra", - kalbėjo Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė.

Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Ausma Miškinienė pristatė realias, jau įgyvendinamas priemones, kurios šiuo metu skatina ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą auginamų ar gaminamų produktų vartojimą ugdymo įstaigose, taip pat įvardijo orientyrus ateičiai ir atsakė į konferencijos dalyvių klausimus.

***

Konferencijos metu parengti pasiūlymai, kaip paspartinti trumposios maisto grandinės idėjos įgyvendinimą. Mokyklų atstovai pasiūlė skatinti tuos, kurie jau įgyvendino sveikos mitybos projektus savo mokyklose bei decentralizuoti maisto pirkimo konkursus. Tėvų organizacijos pageidauja, kad tėvai būtų įtraukti į sprendimų dėl maisto produktų pirkimo priėmimą. Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymas - pirkti maisto produktus, ne pusgaminius, skaidyti pirkimus.

ŽŪM mano, kad reikia siekti tiekti ugdymo įstaigoms kuo daugiau vietinės kilmės, ekologiškus arba pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus užaugintus ar pagamintus maisto produktus. Ūkininkų atstovai pasiūlė valstybės lygiu nustatyti, kad prioriteto tvarka turi būti tiekiami ekologiški produktai, pradedant nuo pilotinių projektų, o mitybos specialistai mano, kad turėtų būti sudarytas ir patvirtintas sveikatai palankus, vieningas visai Lietuvai valgiaraštis su žaliavų kokybiniais rodikliais.

ŽŪM, MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.