manoukis new-logo.jpg
Gruodžio 14 d., ketvirtadienis
Kviečiame užsiprenumeruoti žurnalus MANO ŪKIS ir VETinfo 2018 metams internetu http://manoukis.lt/prenumerata/internetu  
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Kokia turėtų būti maisto grandinė?

2017-11-20
Kokia turėtų būti maisto grandinė?

Vilnius. Politikai teigia, kad nors trumposios maisto grandinės pavyzdžių Lietuvoje jau yra, tačiau galimybių vartotojui pirkti, o ūkininkui - realizuoti produkciją be gausybės tarpininkų turėtų būti daugiau. Tuo tarpu prekybininkų atstovai teigia, kad pagrindinis svertas - pats pirkėjas, diktuojantis ko, kada ir kaip jam reikia.

Apie maisto grandinės veikimo tobulinimą, žemės ūkio subjektų vaidmens joje stiprinimą, nesąžiningos prekybos mažinimą, maisto produktų pardavimų vidaus rinkoje plėtra, siekiant, kad vartotojus pasiektų kokybiškesni ir saugesni maisto produktai, diskutuota praėjusią savaitę Seime Kaimo reikalų komiteto organizuotoje apvalaus stalo diskusijoje „Link tobulesnės ir skaidresnės maisto grandinės".

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas priminė, kad šiandien maisto grandinė susideda iš keturių elementų: žaliavos gamintojo, perdirbėjo, prekybininko ir vartotojo. „Šitoje grandinėje, kaip taisyklė, įsijungia dominavimas jėgos pozicijoje, nes vartotojas sumoka maksimaliai, žaliavos gamintojas gauna minimaliai ir tada iškyla klausimas: kur dingsta pinigai?", - apie būtinybę diskutuoti kalbėjo A. Stančikas.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turi tikslą skatinti bei remti trumpąsias maisto grandines. „Nauda pirmiausiai yra ūkininkui, kad sumažėja tarpininkų. Jis gali ne tik užauginti, bet ir parduoti vartotojui. Ta dalis, kuri tenka perdirbimo įmonei ar prekybai, atitenka pačiam augintojui. Kitas svarbus aspektas - trumposios maisto grandinės prisideda ir prie klimato kaitos mažinimo. Be galo svarbu ir tai, kad trumpojoje maisto grandinėje ūkininkas palaiko betarpišką ryšį su vartotoju. Kilus ažiotažui dėl dvigubų maisto standartų labai svarbus pasitikėjimas maisto gamintoju, maisto produktu", - sakė B. Markauskas.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas (kairėje) priminė, kad Lietuvoje jau yra veikiančių trumposios maisto grandinės pavyzdžių: ūkininkų, mobilieji turgeliai, internetinės parduotuvės bei platformos, ūkininkų produkcijos skyriai prekybos centruose. Ima rastis ir praktika, kai vartotojai patys atvažiuoja į ūkį ir ne tik įsigyti, bet ir susirinkti vaisių ar daržovių.

Ministro teigimu, esant politikai išlaikyti kuo daugiau smulkių ir vidutinių ūkių, būtina jiems suteikti kuo daugiau instrumentų veiklai. Kita vertus, jaučiamas ir vartotojų spaudimas. „Yra vartotojų reikalavimas, kad kuo daugiau sveikesnių, natūralesnių, mažiau perdirbtų produktų atsirastų lentynose ir būtų galimybė jų įsigyti. Poreikis yra augantis. Reikia dėti papildomų pastangų ir finansinių resursų, kad tai įsibėgėtų", - kalbėjo B. Markauskas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus Eriko Bėronto teigimu, resursų yra, tačiau bent kol kas nėra norinčių jais naudotis. Šiemet vykusiam kvietimui trumpų grandinių skatinimui nesulaukta nė vienos paraiškos. Ar kitame kvietime atsiras pareiškėjų, matyt, priklausys nuo to, kaip bus apibrėžtos ir patobulintos sąlygos: kas bus tinkamas pareiškėjas, kam galės būti skirtos paramos lėšos ir kokios bus tinkamos išlaidos.

Anot NMA vadovo, vangų dalyvavimą trumpose maisto grandinėse sąlygoja  nenoras kooperuotis, nepasitikėjimas tarpininkais, patirties stoka, apyvartinių lėšų stoka (ypač smulkesniems). Pristatęs kitų ES šalių narių patirtį remiant trumpąsias maisto grandines E. Bėrontas priėjo prie išvados, kad labai svarbu yra paramos intensyvumas. „Jei remiama investicijos 100 proc., reikia žiūrėti kokios jos, kad būtų tikslinės. Galbūt reiktų pažiūrėti ir įsivertinti, kokiomis investicijomis turėtų prisidėti tarpininkas. Jei tiki, kad projektas gali būti įgyvendintas, galbūt jis gali prisidėti savo lėšomis kurdamas platformą, vėliau jos palaikymui jau galėtų būti skiriamos lėšos", - sakė E. Bėrontas.

Tiek jis, tiek ministras kalbėjo, kad ketinama, jog naujose paramos taisyklėse tokioje veikloje bus numatyta galimybė būti ir partneriui, kuris galėtų veikti kaip organizatorius, sujungtų kelis ūkininkus. Projektui galėtų būti skiriama iki 120 tūkst. eurų parama.

Ne vienas diskusijos dalyvis pabrėžė, kad tam, jog trumpoje maisto grandinė veiktų sklandžiai ir kokybiškai, ūkininkui reikia papildomų ekonominių, rinkodaros žinių, vadybinių įgūdžių.

Pristačiusi jau kuris laikas veikiančią platformą kaimasįnamus.lt, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė akcentavo, kad trumpojoje maisto grandinėje žemdirbiui neužtenka tik ūkininkauti, jam reikia išmanyti perdirbimą, transportavimą, rinkodarą, pardavimus, tiesiogiai pasiekti vartotoją. „Iš esmės jis turi būti universalus, todėl jam reikia, kad valstybė ateitų į pagalbą. Mano giliu įsitikimu, dabar reikia susitelkti į konsultavimą apie tam tikras maisto grandinės dalis ir taip pat aktyviai remti įvairių bendradarbiavimo tarp ūkininkų ir maisto vartotojų organizacijų steigimą ir veiklą", - žinių svarbą pabrėžė R. Melnikienė.

Kad ūkininkams būtinos specifinės žinios pastebi ir sostinėje besisteigiančio „Benedikto turgus" vadovė Jolita Krickė. Jos teigimu, ūkininkus gąsdina ir nuo tiesioginių pardavimų atbaido dokumentacija, leidimai, susidūrimas su reikalavimais prekybos vietai. „Čia daugiausiai užduoda mums klausimų. Džiaugiamės, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau eina į priekį, yra palengvintos taisyklės. Tai džiugina, nes tai yra viena iš didžiausių baimių ūkininkams", - kalbėjo J. Krickė. Anot jos, iš ūkininkų pasigirsta, kad kartais yra paprasčiau nuvežti perdirbėjui ar kitam pardavėjui, nei to imtis pačiam.

„Reikalavimai prekybos vietai yra prieinami didiesiems prekybos centrams, bet mažam labai sunku juos įgyvendinti", - kalbėjo J. Krickė, klausdama, kodėl visiems dirbant ir gyvenant pagal tą patį ES reglamentą, kitose šalyse matome visai kitokį vaizdą, nei Lietuvoje, kurioje pagrindinis leitmotyvas yra „negalima".

„Kaip mes galime padėti trumpiausiu keliu ūkininkams pasiekti vartotoją? Pirmiausia - paprasta ir aiškia kalba pateikti informaciją apie reikalavimus. Leisti atskleisti savo produkciją ir jos išskirtinumą, neapsunkinti apribojimais ir draudimais", - sakė turgaus vystytoja, tuo pačiu primindama, kad būtina taikytis prie vartotojo, jo įpročių bei norų gauti ne tik kokybišką produkciją, bet ir patogiu laiku.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, lietuviškų produktų poreikis neslūgsta. „Lietuviai nori lietuviškų prekių, ypatingai kalbant apie maistą. Tai patvirtina jau aštuntus metus vykdomas populiariausios prekės konkursas. Maisto kategorijoje yra lietuviškos prekės. Akcentas - daržovės, vaisiai, pienas, mėsa", - šnekėjo L. Vilimas.

Jo teigimu, prekybos sektorius aktyviai reaguoja į pirkėjų lūkesčius ir įpročius. Juk prieš dešimtmetį nė viename prekybos centre nebūtume radę ūkininkų skyriaus ar specialios parduotuvėlės. „Šiai dienai, matyt, nė vienas tinklas negali sau leisti to neturėti, nes pirkėjui to reikia. Jis nori ateiti, rasti, įsigyti, net didžiajame prekybos centre tiesiai iš ūkininkų", - sakė L. Vilimas.

„Mes taip pat esame platforma tiekti produkciją tiesiai vartotojams konkurencingomis sąlygomis ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Norime kuo daugiau partnerių su kuo didesniais kiekiais, mes juos paimsime, nes lietuviams reikia lietuviškų daržovių, vaisių, mėsos, pieno gaminių", - diskusijoje kalbėjo L. Vilimas.

Tačiau, anot jo, ryškiai pastebimas iššūkis, su kuriuo susiduria ūkininkai - kiekis. „Matome, kad Lietuvos prekybos tinklai, nesvarbu, kokio kapitalo, nori lietuviškų prekių ir siekia jų gauti iš Lietuvos tiekėjų. Didelių ir mažų. Problemos su mažais labai aiškios: tai yra kiekis, tam tikrų reikalavimų laikymasis ir apskritai gebėjimas įgyvendinti užsakymą. (...) Čia jau patiems ūkininkams klausimas. Ir atsakymas, ko gero, yra paprastas - kooperacija", - kalbėjo prekybininkų atstovas.

Diskusijoje nemažai strėlių sulaukus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl pernelyg griežto reguliavimo, nelankstumo, L. Vilimas akcentavo, kad prekybos tinklams reikalavimų laikymasis yra labai svarbus ir net leidus dereguliaciją, mažesniems ūkiams gal būtų tai išeitis, tačiau per tradicinės prekybos kanalus parduodama produkcija būtų kontroliuojama ir kaip bet kuri kita.

Diskusijose svarstyti ir vartotojų poreikiai, natūralesnio, ekologiško maisto poreikis, analizuota dabartinė situacija. Prie maisto temos Seime dar turėtų būti grįžta gruodžio mėnesį, kuomet planuojama konferencija apie lietuviškų ekologiškų produktų vartojimo skatinimą viešojo maitinimo sektoriuje.

Apie trumpąją maisto grandinę kalbama ir visoje ES. Europos Komisija ką tik baigė konsultacijas dėl veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės. Siekiama, kad šių konsultacijų išvados ir pasiūlymai prisidėtų prie bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. supaprastinimo, stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos kūrimo.

MŪ inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.