Kiaulių maras
Stambieji kiaulių augintojai: sėdime ant parako statinės
2016-07-12

Vilnius. Atsinaujinus afrikinio kiaulių maro protrūkiams, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA) teigia, kad stambieji kiaulių augintojai gyvena nuolatinėje įtampoje, nes verslo situaciją gali nulemti kaimyniniai ūkiai, nesilaikantys biosaugos reikalavimų. Asociacija siūlo tokius ūkius likviduoti ir pasigenda ryžtingų Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmų.

Pirmadienį spaudos konferencijoje LKAA atstovai tikino, jog „kiaulininkystės verslas sėdi ant parako statinės". „Protrūkių lavina buvo tikėtina. Apie tai buvo galima nuspėti ir to reikėjo laukti, bet Veterinarijos tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos priemonės mūsų netenkina ir yra neadekvačios situacijai. Jei taip ir toliau bus, maras apims visą Lietuvą. Norime pasakyti, kad bent jau premjeras turėtų susirūpinti. Gręsia eksporto apribojimai", - kalbėjo LKAA direktorius Algis Baravykas.

„Rinkas atidaro, bet ką mes ten vešime, jei šalyje turime ligą, kuri plinta nestabdomai?..", - klausė A. Baravykas

Pasak LKAA atstovų, ūkių patikros dažnai atliekamos formaliai, kai patikima smulkiųjų augintojų žodžiais, esą jie taiko visas reikiamas biosaugos priemones, nors realybėje ūkiuose tvarkomasi kaip ir prieš ligos protrūkį. Asociacijos teigimu, norint suvaldyti afrikinio kiaulių maro plitimą būtina imtis radikalių priemonių ir radus biosaugos reikalavimų pažeidimus, tokiems ūkiams nurodyti išskersti kiaules.

„Yra daug neprofesionalių kiaulių laikytojų, kurie nesilaiko biologinės saugos taisyklių. Esant šiai situacijai, turėtų būti priimamos griežtos ir radikalios priemonės, kad sustabdytume ligos plitimą. Pagal struktūrą Lietuvoje yra apie 20 tūkst. laikytojų, kurie laiko iki 5 kiaulių, ir jie dažnai nesilaiko biosaugos reikalavimų. Juos reikia patikrinti ir jeigu nesilaiko taisyklių, siūlome tuos ūkius uždaryti", - sakė A. Baravykas.

Anot jo, tokias priemones asociacija iš pradžių ministerijai siūlė taikyti visoje Lietuvoje, tačiau, ieškant kompromiso, dabar tai daryti siūloma bent užkrėstose teritorijose. Jis priminė, kad smulkiųjų ūkių panaikinimas padėjo įveikti afrikinį kiaulių marą Ispanijoje - dabar šioje šalyje beveik neegzistuoja smulkioji kiaulininkystė.

LKAA tarybos pirmininkas Jonas Žultauskas teigė, kad panaikinti smulkius ūkius numatyta 2014 metais priimtame kovos su afrikiniu kiaulių maru plane, tačiau jis nevykdomas.

„Mes pasigendame strategijos. Planas patvirtintas, bet Tarnyba nesiryžta jo laikytis. Manipuliuojama veiksmais. Daugiau orientuojamasi į smulkius laikytojus. Tikrai tos strategijos pasigendame. Dar norime atkreipti dėmesį, kad pagrindinis kovos būdas yra biologinės saugos reikalavimų laikymasis", - tvirtino J. Žultauskas. Jo teigimu, grėsmė yra iškilusi ne vienam stambiam ūkiui, veislinei fermai, kuilių spermos centrui.

„Nesiūlome nė vieno uždaryti, kuris atitinka biosaugos reikalavimus. Bet tikrai atitinka. Ir šioje sferoje mes nesusišnekame su Veterinarijos tarnyba. Ji neranda tokio sverto...", - sakė J. Žultauskas.

Tuo tarpu tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek VMVT atstovai tikina, kad į esamą situaciją yra reaguojama tinkamai ir imamasi adekvačių veiksmų.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis „Mano ūkiui" telefonu teigė, kad nors kai kam reakcija gali atrodyti nepakankama, tiek ministerija, tiek VMVT nuosekliai taiko reikiamus veiksmus.

„Nedelsiant imami mėginiai iš šernų ir iš kiaulių, sergamumas tikrinimas. Po protrūkių daromos visos priemonės: sunaikinimas, dezinfekavimas, zonų išskerdimas, judėjimo apribojimas. Kiek aplink židinius bus priversta išskersti kiaulių ir tas kompensavimas už praradimus (bus, - red.). Visa tai yra nuosekliai suplanuota ir daroma", - kalbėjo R. Krasuckis.

Jis pripažįsta, kad yra ir labai apsileidusių ūkininkų, kuriems turėtų būti surašyti protokolai ir paskirtos baudos, kad, jei nesitvarko, nekeltų pavojaus kitiems. Anot R. Krasuckio, tai reikia daryti ir jis žino, kad tai yra daroma.

Pasak R. Krasuckio, ŽŪM privalo ginti ne tik stambiųjų augintojų interesus. „Yra kaimas, kaime gyvena  žmonės. Kai kurie turi ūkius 3 ha ar ne 3 ha, kai kurie gal neina į darbą, neužsidirba ir nori laikyti ar avį, ar karvę, ar dar ką nors. Jie turi susitvarkyti, kad nesklistų pavojus. Tokiom priemonėm viską daryti (reikia, - red.). O pasakymas, kad geriausia būtų išskersti visas kiaules - teorinis. Taip, jis yra geriausias, bet tada pasidalinkime atsakomybę. Pasiūlymų, kad bent jau apie kompleksus kažkokioje teritorijoje būtų tariamasi, jog žmonės nelaikytų kiaulių - tai bent aš nesu girdėjęs", - sakė ŽŪM atstovas.

Tai, kad būtina surasti balansą tarp stambiųjų ir smulkiųjų augintojų interesų akcentavo ir situaciją „Mano ūkiui" komentavęs VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas: „Mūsų manymu, kaip tik mūsų veiksmai yra adekvatūs, kadangi turime įvertinti smulkių ūkininkų interesus ir ūkininkų interesus. Tą mes ir darome. Pasireiškus vienetiniam AKM atvejui smulkiame ūkyje, tai visiškai nereiškia, kad priverstinai turime išskersti visą rajoną, pas smulkius ūkininkus. Kiekvienu protrūkio atveju yra vertinama situacija ir priimamas sprendimas, kiek prevenciškai reikia tų ūkių išskersti".

Jo teigimu, VMVT inspektoriai yra patikrinę daugiau kaip 800 smulkių kiaulių augintojų ūkių ir apie 21 proc. jų neatitinka biosaugos reikalavimų. Taip pat yra daugiau kaip 200 stambių, komercinių kiaulių ūkių laikytojų patikrų ir apie 100 atvejų buvo nustatyti pažeidimai, tad, anot V. Paulausko, teigti, jog vien smulkūs augintojai nesilaiko reikalavimų, nebūtų visiškai objektyvu.

„Mano požiūriu, situacija yra valdoma. Nuo 2015 m. pabaigos maras niekur nepasislinko, yra 21 savivaldybėje. Karštuoju metų laiku ligos intensyvumas padidėja ir tai yra akivaizdus įrodymas. Palyginus praėjusių trijų metų statistiką, matome, kad liepos rugpjūčio mėnesiais yra daugiausiai nustatoma AKM naminėse kiaulėse. Aišku, mes raginame laikytis biosaugos reikalavimų, nes dėl jūsų aplaidumo po to nukenčia kaimynai", - kalbėjo V. Paulauskas.

VMVT atstovo teigimu, jei ūkyje nustatoma pažeidimų, skiriama bauda nuo 16 eurų ir duodama laiko pasitaisyti. Nustačius antrą kartą, bauda didinama - skiriama nuo 100 eurų. Trečia bauda gali būti dar didesnė, o ketvirtą kartą jau rašomas nurodymas privalomai išskersti kiaules.

„Šitas nurodymas gali būti parašytas ir po dviejų baudų, jeigu situacija visiškai nesitaiso. Paprastai po antro karto žmonės priima patys sprendimus ir arba pasitaiso, arba tiesiog pasiskerdžia kiaules savo reikmėms ir tos griežtos priemonės, rašytinio nurodymo išskersti kiaules nebereikia", - pasakojo V. Paulauskas.

VMVT duomenimis, iš viso šiais metais Lietuvoje AKM nustatytas 164 šernams (129 nugaišusiems ir 35 sumedžiotiems), užfiksuoti trys protrūkiai smulkiuose kiaulių ūkiuose Elektrėnų, Anykščių bei Kaišiadorių rajonuose.

LKAA duomenimis, šiuo metu stambieji kiaulių augintojai turi 600 tūkst. kiaulių, o smulkieji ūkininkai, auginantys iki 5 kiaulių, - 62 tūkst.

MŪ, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai