Kiaulių maras
Prognozė: per pusmetį kiaulių maras išplis visoje šalyje
2018-07-30
Pixabay nuotrauka

Vilnius. Afrikiniam kiaulių marui toliau plintant ir baigiant apimti visą Lietuvą, svarstoma nebemokėti išmokų už sumedžiotas suaugusias šernų pateles.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika sako, kad tokia paskata nepasiteisino.

„Turime minčių nutraukti tą skatinimą, nes matome, kad tas šiek tiek padeda, bet mažai. Geriau lėšų skirsime sklaidai ir kontrolei. Vyksta svarstymai. Nemokėsime gal net ir už pateles“ – BNS pranešė D. Remeika. Jo teigimu, sprendimas bus priimtas po konsultacijų Vyriausybėje.

Dabar 100 eurų išmokas medžiotojai gauna už sumedžiotas vyresnes negu 2 metų pateles. Pernai  ši išmoka porai mėnesių buvo padidinta iki 300 eurų, bet kaip parodė praktika, tai medžiotojų nesuviliojo – šernų sumedžiota tik 10-15 proc. daugiau.

Veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet iki liepos tokių išmokų išmokėta už 625 šernes.  D. Remeika sako, kad medžiotojai galėtų labiau prisidėti mažinant šernų populiaciją ir maras plistų lėčiau.  „Šernas brangesnis negu išmoka už jo nušovimą, ir ji nesuvilioja“, – daro išvadą VMVT vadovas.

Visoje šalyje šernai bus sergantys kiaulių maru

D. Remeikos teigimu, šernų maras plinta ir greitai apims visą Lietuvą. „Virusas ima naujas teritorijas, tik laiko klausimas, kada likusią Žemaitijos dalį apims, ir padengs (sergantys) šernai visą Lietuvos teritoriją (...) Matyt, kokia pusė metų, gal metai ir bus visa Lietuvos teritorija okupuota maru sergančių šernų“, – prognozuoja D. Remeika.

Jo teigimu, paskutiniam šalies regionui, neapimtam šernų maro, – Žemaitijai – didžiausias spaudimas daromas iš Lietuvos rytų, Karaliaučiaus ir Latvijos šiaurės.

Pasak jo, užuot šernus medžioję, medžiotojai nesistengia pristabdyti maro plitimo. Tačiau, anot jo, Lietuvoje maras plinta lėčiau negu kaimyninėse šalyse: „Estijos visa teritorija apimta, Latvijos likę kokie 5-10 proc.“. 

Slepiama informacija apie sumedžiotus šernus

D. Remeika neigia įtarimus, kad kai kurie medžiotojai gali slėpti realų sumedžiotų šernų skaičių.

„Tyrimo nepadarysi miške, rajono centre, jie atliekami tik Vilniuje. Priklausomai kada sumedžiotas šernas. Čia ne gaisrinė, niekas nevažiuoja su švyturėliais. Be to, tyrimų skaičius milžiniškas. Užima šiek tiek laiko“, – sakė D. Remeika.

Laboratorijoje, kur tiriami maro atvejai, dirba 12 tyrėjų. Per parą ištiriama apie 300 mėginių, o jeigu  užsikrėtė kiaulės, – apie 600. VMVT tikinimu, mėginys ištiriamas per parą.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad tyrimai užtrunka ilgiau nei savaitę: „Medžiotojams yra našta, šerną turi saugoti šaldiklyje, negali net išvežti iš medžioklės plotų. O jeigu sumedžiojama keli ar keliolika šernų?“

K. Mažeika įsitikinęs, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba turi dvigubai pagreitinti šernų tyrimus.

„Medžiotojai nuslėpdami šernus, problemą tik gilina, nors turėtų prisidėti prie jos sprendimo, nes valstybė moka už sumedžiotus šernus ir jų utilizavimą. Nes maras plinta į kiaulių ūkius pas ūkininkus“, – BNS sakė Seimo narys. 

Anot jo, Vilkaviškio rajono medžiotojų būrelis „Karkliniai“, kuriam priklauso tik 1,6 proc. medžioklės plotų, per pirmą pusmetį sumedžiojo 37 gyvūnus, arba 28 proc. rajone sumedžiotų šernų (134).

„Klubas, turintis 1,6 proc. medžioklės plotų, sumedžioja beveik trečdalį rajono šernų? Atsitiktinumas? Manau, kad ne, nes nepasikeitė nei medžioklės intensyvumas, nei šernų tankumas. Greičiausiai šernai kitur neapskaitomi“, – BNS kalbėjo parlamentaras. 

VMVT duomenimis, šiemet kiaulių maras nustatytas 10-yje naujų šalies rajonų, 38-iuose kiaulių ūkiuose, o vien šią savaitę – dar dviejuose ūkiuose, per pusmetį sunaikinta daugiau kaip 2,3 tūkst. kiaulių.

Nuo šių metų pradžios maras patvirtintas daugiau kaip pusantro tūkstančių šernų, o jų gaišenų randama kiekvieną savaitę. Ligos atvejai pastaruoju metu užregistruoti Telšių ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose ankščiau šio užkrato nebuvo.  

Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje sumedžiota apie 14,4 tūkst. šernų.

Pirks galingus džipus

Siekdami geriau kovoti su Lietuvoje sparčiai plintančiu afrikiniu kiaulių maru, šalies veterinarai ketina įsigyti naujų automobilių.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio, tarnyba šiais metais turėtų įsigyti 6 galingus džipus.

„Padidinto pravažumo, varomi keturiais ratais džipai tam, kad būtų galima bet kuriuo metų laiku privažiuoti iki atokių ir sunkiai pasiekiamų vietų, iki kurių dabar specialistams reikia po kelis kilometrus bristi pėsčiomis, kur rasti nugaišę šernai, paimti mėginius. Automobiliuose jokios specialios aparatūros nebus“, – BNS sakė M. Masiulis.

38 proc. automobilių kainos, bet ne daugiau kaip 78,7 tūkst. eurų, kompensuos Europos Komisija, kuri įvairią finansinę paramą kovai su kiaulių maru Lietuvai skiria nuo 2013 metų.

M. Masiulio teigimu, jau yra atlikta preliminari automobilių tiekėjų kainų analizė, tačiau kokios mašinos bus įsigyjamos, dar nenuspręsta – laukiama Vyriausybės leidimo.

Pasak tarnybos atstovo, nauji automobiliai bus skirti daugiausiai sergančių šernų turintiems šalies regionams.

Dabar VMVT automobilių ūkyje yra 167 mašinos, iš jų 6 skirtos vežioti šernų ir kiaulių, įtariamų užsikrėtusių maru, mėginius bei pačius gyvūnus.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai