Kiaulių maras
Plečiama afrikinio kiaulių maro buferinė zona
2017-05-29

Vilnius. Kiekvieną savaitę šalyje registruojant vis naujus afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejus šernų populiacijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išplėtė AKM buferinę zoną. Tai padaryta atsižvelgus į ligos situaciją šalyje, plitimą laukinėje faunoje ir įvertinus riziką bei praėjusių metų patirtį.

Nustatoma buferinė zona - tai apsauginė teritorija, kurioje taikomi griežčiausi biologinio saugumo reikalavimai kiaulių laikymo vietose ir vykdoma sustiprinta šių ūkių kontrolė.

Į išplėstą AKM buferinę zoną papildomai įtrauktos Anykščių rajono Kurklių ir Kavarsko seniūnijos, Birštono savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės, Kėdainių rajonas, Pakruojo rajonas, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės, Pasvalio rajonas, Prienų rajonas, Širvintų rajonas, Ukmergės rajonas, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės.

„Vietovėse, šiuo sprendimu papildomai įtrauktose į AKM buferinę zoną, nėra taikomas nurodymas šimtu procentų išskersti visas laikomas kiaules. Šis reikalavimas taikomas tik tiems kiaulių laikytojams, kurie nepaiso ar negali įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimų. Tokie kiaulių laikytojai paskersti laikomas kiaules savo reikmėms turės ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d.", - sako VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Kiaules savo reikmėms galima skersti laikymo vietose, ar su teritorinės VMVT leidimu išvežti į VMVT patvirtintas skerdyklas, arba nugaišinti (jei kiaulės netinkamos skersti dėl jų amžiaus), ir jų gaišenas perduoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams. Visais atvejais turi būti paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai AKM tyrimams ir, jei liga nepasitvirtins, paskerstų kiaulių mėsą leidžiama vartoti savo reikmėms be jokių apribojimų.

Ūkininkai, kurie vykdys šiuos reikalavimus, galės pretenduoti į išmokas už ankstyvą kiaulių paskerdimą, tačiau, pasinaudoję valstybės parama, turės įsipareigoti dar metus laiko nelaikyti kiaulių. Norintys ir toliau auginti kiaules laikytojai turi įgyvendinti pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus. Registruoti kiaulių laikymo vietas (bandas) ir kas ketvirtį deklaruoti jose laikomų kiaulių skaičių, nurodyti bandos atpažinimo numerį, o prieš išvežant kiaules iš laikymo vietos - įsegti į ausį dviejų dalių įsagą su bandos numeriu.

Taip pat įrengti veikiančius dezinfekcinius barjerus prie įėjimo į kiaulių laikymo vietas, užpildytus veterinariniais biocidiniais produktais, aptverti patekimo į tvartą vietą, keisti drabužius ir avalynę prieš įeinant į tvartą, nešerti kiaulių termiškai neapdorotomis žaliavomis, žaliąja mase, nelaikyti ir neišleisti kiaulių į lauką.

Pasak M. Masiulio, neramina tai, kad kai kurie kiaulių laikytojai į raginimus ir perspėjimus vis dar žiūri atsainiai. Tačiau dėl vienos AKM užsikrėtusios kiaulės nuostolių patiria ir kiti kiaulių augintojai. Europos Komisijos sprendimu, yra taikomi įvairūs apribojimai ne tik užkrėstiems ūkiams, bet ir atskiriems regionams ar net visai valstybei, ribojamas kiaulienos bei jos produktų eksportas.

VMVT pažymi, kad šiuo metu didelę riziką AKM plitimui kelia nekomerciniai ūkiai, kuriuose kiaulės laikomos savo reikmėms. Remiantis statistikos duomenimis, 2014 m. nustatyti 5, 2015 - 13, 2016 - 19, 2017 - 1 AKM židinys tokiose kiaulių laikymo vietose. AKM juose išplito dėl biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymo. Todėl kiaulių laikytojai turi įvertinti ir apsispręsti, ar investuoti ir gerinti biologinio saugumo reikalavimus, ar pasinaudojus valstybės parama, paskersti laikomas kiaules ir pretenduoti į išmokas.

VMVT, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai