Kiaulių maras
Maro grėsmė užgulė ir miškininkų bei medžiotojų pečius
2014-02-19

Lazdijai. Dalies Kapčiamiesčio ir Veisiejų seniūnijų  kaimų, patenkančių į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną, ūkininkai privalėjo paskersti, parduoti ar išvežti iš zonos šimtus kiaulių. Šioje zonoje užregistruotuose ūkiuose buvo laikomos 476 kiaulės. Tik 8 rajono gyventojai ryžosi įgyvendinti griežtus reikalavimus ir atsisakė išskersti kiaules.

Tai buvo išties sunkus žingsnis visiems žmonėms, privalėjusiems atsisakyti kiaulių auginimo ir  ekologiškos mėsos, kuri buvo vienas iš pagrindinių produktų ant žemdirbio šeimos stalo.  
Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Pipiras sako, kad dėl nuostolių kompensavimo į rajono savivaldybę kreipėsi 87 kiaulių augintojai. Iš viso jų ūkiuose buvo paskerstos 235 kiaulės. Patirti nuostoliai siekia 50 983 Lt.

NMA jau pervedė kompensacijoms skirtus pinigus į gyventojų asmenines sąskaitas, tačiau nuostolių kompensavimo tvarką žemdirbiai vertina nepalankiai. Maksimali kaina už paskerstą kiaulę siekė apie 190 litų, tačiau realiai gyvulių laikytojai gavo apie 120 litų. Pasak A. Pipiro,  žmonės nepatenkinti  nedidelėmis kompensacijomis ir tuo, kad teko likviduoti kiaules.

3 Paragrafas delaval

Sumedžiota tik ketvirtadalis šernų

Siekiant šalyje sumažinti afrikinio kiaulių maro išplitimo pavojų, rajono medžioklės plotų naudotojams nustatyta užduotis iki balandžio 1 dienos sumedžioti visus šernus šiame regione. Medžiotojai be poilsio šernus naikina ir  savaitgaliais, ir darbo dienomis. Jie įsirengė viliojimo vietas, kur deda kokybiškus pašarus, tačiau prisivilioti šernus dabar sunku, nes nėra sniego, todėl žvėrims netrūksta natūralaus maisto. Kai buvo sniego, per savaitę buvo sumedžiojama 30-40 šernų. Atšilus orams, kur kas mažiau.  2013-2014 metų medžioklės sezono pradžioje Lazdijų rajono miškuose  gyveno apie 1000 šernų. Per šį medžioklės sezoną, iki vasario 12 dienos buvo nušauti 257 šernai.

Pasak Lazdijų r. medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus valdybos pirmininkas Algirdo Kreizos, šernai migruoja, turi instinktus, ypač paršelių besilaukiančios patelės. Jos, kiek įmanydamos, stengiasi išlikti.  Nors medžiotojai žino žvėrių takus, tačiau laukiniai gyvūnai labai „apdairūs", todėl reikia nuolat atnaujinti informaciją, vaikščioti po miškus, tikrinti situaciją, ar neatsitiko kokių nenumatytų dalykų. Tai užima daug laiko. Pažliugus keliams, kai kur neįmanoma privažiuoti.

Sumedžioti šernai apdorojami specialiose aikštelėse, o skerdenos, kol bus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai, laikomos rakinamose patalpose.  Atšilus orams medžiotojai baiminasi, kad  šernų skerdenos gali sugesti, todėl būtina įsigyti šaldytuvus. 

„Medžiotojų būreliai neseniai sumokėjo po  5-7 tūkst. Lt už naudojamus medžioklės plotus, todėl neįstengiame savo lėšomis  pirkti dar  ir šaldytuvus. Išleidžiame pinigų dezinfekcinėms priemonėms. Grįždami iš miško, jomis dezinfekuojame transporto priemones ir batus. Taip pat reikia įsigyti kokybiškų pašarų žvėrių viliojimui. Atšilus orams, turėsime pirkti ir feromoninių preparatų, kurie stipresniu kvapu efektyviau vilios prie pašarų žvėris", - išlaidas vardija  
 A. Kreiza. Jo įsitikinimu, iš Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos turėtų būti skirta kiekvienam medžiotojų būreliui pinigų šaldytuvams pirkti.

„Medžiotojai baiminasi, kad atšilus orams, šernų skerdenos gali sugesti“, – apgailestauja A. Kreiza

„Jau kelerius metus negauname nė cento iš šios programos. Medžiotojų būreliai esą nėra miško sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai, todėl finansinė parama negali būti skiriama mūsų  prevencinių priemonių įgyvendinimui. Visgi manau, kad dabar yra ekstremali situacija ir tikimės sulaukti paramos", - viliasi A. Kreiza.

Rūpesčių netrūksta ir rajono miškininkams

Veisiejų miškų urėdijos urėdas Zenius Želionis tvirtina, kad dėl šios ekstremalios situacijos padidėjo įmonės išlaidos ir darbo krūvis. Ypač daug darbo turi Kapčiamiesčio girininkijos darbuotojai.

Urėdija įsigijo dezinfekcinių preparatų, skirtų afrikinio kiaulių maro sukėlėjams nukenksminti, kuriais nuo vasario 7 d. girininkijų darbuotojai purškia išvažiuojančių iš miško medienvežių ir nuosavų automobilių ratus bei žmonių avalynę. Dezinfekcinės priemonės išdalintos ir rangovams, kurie prieš išvykdami iš miško, turi patys dezinfekuoti transporto priemonių ratus ir darbuotojų avalynę,  nes miškininkai nepajėgūs aprėpti tiek daug darbų.

Kapčiamiesčio girininkijos darbuotojas Linas Juozulynas purškia išvažiuojančių iš miško miškavežių ratus

Veisiejų miškų urėdija irgi įpareigota užtikrinti, kad profesionalios medžioklės plotuose, esančiuose Kalniškės miške, būtų sunaikinti visi šernai. Už šį darbą atsakingas Valdas Sujeta, Krosnos girininkijos eigulys. Urėdija savo lėšomis jau įsigijo 500 litrų talpos  šaldiklį su kamera, kuriame telpa kelių sumedžiotų žvėrių skerdenos.

***

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo įsakymu, Lietuvoje išplėsta apsauginė afrikinio kiaulių maro zona. Naujose zonos teritorijose - dalyje Alytaus, Šalčininkų ir Varėnos savivaldybių - kiaulės turės būti paskerstos iki kovo 15 dienos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai