Kiaulių maras
Kovojant su afrikiniu kiaulių maru Lietuvos mokslininkai palikti nuošalyje
2014-08-06

Kaunas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docentas Arūnas Stankevičius (nuotraukoje) nerimtais pavadino Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų užmojus prašyti didžiulių sumų moksliniam centrui sukurti, kuriame būtų tiriamas afrikinį kiaulių marą sukeliantis virusas.

Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedros dėstytojas A. Stankevičius, atliekantis mokslinius tyrimus infekcinės imunologijos srityje, stažavęsis Madrido (Ispanija) CISA-INIA institute, kuriame tiriamos pačios pavojingiausios infekcijos, teigia, kad pinigų kovai su afrikiniu kiaulių maru iš tiesų reikia daug, tačiau juos būtina tikslingai panaudoti.

„Švelniai tariant, nelogiška dabar kalbėti apie mokslinio centro kūrimą. Pirmiausia, jam sukurti reikėtų ne tik milžiniškų lėšų, ypatingų sąlygų, bet ir laiko. O jau įkurtų ir dirbančių mokslinių tyrimų centrų Europoje yra - Ispanijoje, Šveicarijoje, Danijoje. Taip pat ir Lenkijoje yra nebloga laboratorija, kurią, ko gero, būtų galima pritaikyti darbui su virusu. Tokiai laboratorijai būtina sąlyga - galimybė dirbti užkrečiant gyvūną", - kalbėjo doc. A. Stankevičius.

3 Paragrafas delaval

Kai Lietuvoje metų pradžioje buvo rasti pirmieji AKM užkrėsti šernai, jis gavo asmeninį Barselonos universiteto CReSA tyrimų centro direktoriaus kvietimą atlikti tyrimus. Apie tokią galimybę A. Stankevičius kartu su LSMU profesoriais Sauliumi Petkevičiumi ir Algirdu Šalomsku informavo VMVT direktorių Joną Milių. „Jis žadėjo dėl lėšų tiems tyrimams kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, bet tuo viskas ir baigėsi, daugiau nieko negirdėjau", - sakė mokslininkas.

Jo įsitikinimu, pasirodžius AKM Lietuvoje, Lietuvos mokslininkai buvo palikti nuošalyje, nors reikėjo suburti ir mokslininkų grupę, kuri kalbėtųsi ir problemą spręstų kartu su valdininkais. „Šie mąsto truputį biurokratiškai, gal net tikisi, kad AKM suvaldys kaip klasikinį kiaulių marą. Nieko nebus. Pagal viską, situacija turėtų tik blogėti", - kategoriškai pareiškė A. Stankevičius.  

Nerimtai jam skamba ir politikų kalbos apie būtinybę kurti vakciną - lyg tai nebūtų bandoma padaryti. Pasak jo, Madrido CISA-INIA institute didelė ir solidi mokslininkų grupė jau 30 metų ieško pagrindų vakcinai sukurti. Ne pačią vakciną kuria, o ieško, kaip kiaulės organizme sukelti imuninį atsaką. Kiaulę užkrėtus AKM virusu, organizme susidaro antikūnai, bet jie nesugeba neutralizuoti viruso. Tai yra pagrindinė problema. Mokslininkai kol kas džiaugiasi, kai gauna tam tikrą imuninį atsaką, panaudojus kokį nors baltymą ar panašiai. Bet per tiek metų vakcina nebuvo sukurta.

„Todėl kalbant prie stalo apie vakcinos kūrimą, pirmiausia reikia žinoti ir apie sąlygas, kurios būtinos vakcinos bandymams, elementariems imuninio atsako tyrimams po eksperimentinio paršelių užkrėtimo. Ten, kur bus virusu užkrečiamos kiaulės, reikalinga speciali patalpa su žemesniu spaudimu viduje, kad virusas nepasklistų, būtini specialūs biologiniai filtrai, apmokytas personalas, įrengti dvigubi šliuzai. Manau, tai geriausiai būtų galima daryti Ispanijoje", - kalbėjo LSMU docentas, pridūręs, kad iš esmės ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete bet kada gali būti pradėti sudėtingi AKM moksliniai darbai. Tik Lietuvos mokslininkų pagalbos kol kas niekas neprašo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai