Kiaulių maras
Kol bus tiek šernų, tol bus ir afrikinis kiaulių maras
2015-08-19

Kaunas. Pildosi niūriausios LSMU Veterinarijos akademijos mokslininko doc. Arūno Stankevičiaus pernykštės prognozės, kad situacija Lietuvoje dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) tik blogės. Kol bus pagrindinis veiksnys - gausi šernų populiacija, tol AKM plis, nesustos ir apims visą šalį.

Doc. A. Stankevičius yra tyrinėjęs klasikinį kiaulių marą Madrido (Ispanija) CISA-INIA institute, kuriame tiriamos pačios pavojingiausios infekcijos, veikiančios valstybės ekonominius pagrindus ir kuriame yra ES afrikinio kiaulių maro referentinė diagnostikos laboratorija.

Nors Lietuvą AKM pasiekė per užsikrėtusius šernus iš Baltarusijos, mokslininko teigimu, dabar mūsų problema jau ne Baltarusijos, o Lietuvos šernai, turime galvoti apie jų populiaciją.

„Mano darbo grupei tyrinėjant kiaulių reprodukcijos ir respiratorinio sindromo unikalias padermes, o taip pat hepatito E virusą šernų populiacijoje, esame priversti papildomai atlikti  ir AKM viruso paiešką. Buvome labai nustebę, kai keliuose šernų mėginiuose kartu su kiaulių reprodukcijos ir respiratorinio sindromo bei hepatito E virusais buvo aptikti ir AKM virusai iš tų Lietuvos vietų, kurios laikomos neužkrėstomis (Raseinių, Telšių, Tauragės r. miškų). Šie šernai neturėjo jokių klinikinių ar patologijos požymių ir medžiotojams nesukėlė įtarimų. Remdamasis šiais trimis atvejais galiu teigti, kad Lietuvoje, šernų populiacijoje, virusas yra peržengęs tas ribas, kurios yra oficialiai šiuo metu nustatytos. Neabejoju, kad artimiausioje ateityje užkrėstos teritorijos ribos bus praplėstos. Ir bus kaip Estijoje, kuri jau visa apimta AKM", - teigė A. Stankevičius.

Jis dar kartą pakartojo tai, ką buvo sakęs ir prieš metus - būtina mažinti šernų populiaciją, kuri platina AKM virusą. Smulkiuose ūkiuose uždrausti laikyti kiaules būtų logiška tik tuo atveju, jeigu būtų sumažintas šernų skaičius. „Jeigu sunaikins tik kiaules, virusas vis tiek cirkuliuos šernų populiacijoje. Todėl naikinat mažuosius ūkius, būtina ir labai stipriai sumažinti šernų populiaciją iki 0,3-0,5 šerno į 1 kv. km. Tuomet jau būtų galima tikėtis efekto. Nes jeigu infekcijos šaltinį - šernus - paliksime, virusas plis ir išliks grėsmė stambiems kompleksams, nepaisant biologinių saugos priemonių. Kada nors suveiks žmogiškasis veiksnys", - įsitikinęs mokslininkas.  

Lietuvoje išvengta didelių ligos protrūkių dėl to, kad didžiuosiuose kompleksuose labai sugriežtinti biosaugos reikalavimai, įdiegtos visos būtinos priemonės. Jos tikrai labai padeda apsisaugoti. Mechaniškai įnešti užkratą į kompleksą gali graužikai, realesnis kelias - transporto priemonė, naujai įvežamos kiaulės, bet didžiausią pavojų kelia pašarai. „Pagal Europos Sąjungos mokslininkų analizę, pašarai sukėlė 36 proc. ligos protrūkių stambiuose kompleksuose Rusijoje", - sakė LSMU VA docentas.

Jis pritaria, kad termiškai apdoroti pašarą yra privalu.  Bet koks turi būti tas apdorojimas? Teoriškai pašaras turi būti kaitinamas ne mažiau 30 min. 60 oC temperatūroje, o dar geriau, jeigu technologiškai įmanoma - 70 oC. Tokia temperatūra, anot A. Stankevičiaus, sunaikina visų genotipų virusus.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad užsikrėtę AKM šernai gali ir nesusirgti, todėl miškuose ir nėra masinių jų kritimų. Tačiau tokie viruso nešiotojai yra puikūs AKM platintojai.

A.Stankevičiaus manymu, nėra jokių šansų, kad AKM vakcina per artimiausius 10 metų bus sukurta ir užregistruota. Didžiausia perspektyva, pasak jo, yra sukurti modernių technologijų, vadinamąją DNR vakciną. „Barselonos universiteto CReSA tyrimų centras aptiko nukleotidų seką, kuri koduoja tam tikrą baltymą, paskatinantį gana neblogą tiek humoralinį, tiek ląstelinį imuninį atsaką į AKM virusą. Reiškia, yra kažkoks padermės prototipas, kuris turi labai didelių perspektyvų. Tačiau darbai sustojo, nes norint išvystyti juos iki vakcinos, reikalingos labai didelės lėšos. Institutas tokių lėšų neturi ir negali turėti. Tad kuri nors galinga farmacijos kampanija turėtų nupirkti visą šį atradimą, investuoti didžiulius pinigus, tęsiant pradėtą darbą, ir tada būtų galima tikėtis, kad bus sukurta saugi ir efektyvi DNR vakcina", - kalbėjo doc. A. Stankevičius.

MŪ inf.

IŠSAMŲ INTERVIU SU DOC. A. STANKEVIČIUMI SKAITYKITE RUGSĖJO MĖN. ŽURNALE „MANO ŪKIS"

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai