Kiaulių maras
Kiaulių maras: pažeidimų daro ir smulkūs, ir stambūs ūkiai
2016-07-20

Vilnius. Stambūs komerciniai ūkiai, kaltinantys smulkiuosius kiaulių ūkius nesilaikant biosaugos reikalavimų, turėtų suklusti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrų rezultatai rodo: biosaugos reikalavimų laikymosi problemų rasta 30 proc. smulkiųjų ūkių ir 27 proc. stambiųjų.

Žemės ūkio ministerijos surengtame susitikime su Seimo nariais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistais, kiaulių augintojais ir medžiotojų atstovais žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymėjo, kad afrikinio kiaulių maro situacija Lietuvoje yra stabili ir smulkiuose ūkiuose jis neplinta.

Šiais metais Elektrėnų, Anykščių bei Kaišiadorių rajonų smulkiuose ūkiuose nustatyti 4 šios ligos atvejai yra pavieniai ir grėsmės šalies kiaulininkystės sektoriui nekelia. Pasak ministrės, minėtais atvejais netinkamai buvo įgyvendinti biosaugos reikalavimai.

Pasak VMVT direktoriaus Jono Miliaus, nustačius AKM,  taikomas regionalizacijos principas, išplečiama griežčiausia III zona: taikomi apribojimai kiaulių prekybai - kiaules iš komercinių ūkių galima pardavinėti tik Lietuvos teritorijoje.  Šiuo metu III zonoje yra 1131 smulkus kiaulių laikytojas, auginantis 3162 kiaules, ir 2 stambūs versliniai ūkiai, laikantys 14231 kiaulę. „Kadangi smulkūs ūkiai kiaules  augina savo reikmėms, jie tokio didelio nuostolio nepatiria", - pastebėjo direktorius.

„Tai, kad maru užsikrėtė kiaulė mažame ūkelyje, dar nereiškia, kad AKM virusas pateks ir į už trijų kilometrų esančią didelę fermą. Būtent tai mes ir norime įrodyti Europos Komisijai bei paveikti jos sprendimus", - kalbėjo ministrė V. Baltraitienė. Kartu su VMVT direktoriumi J. Miliumi Briuselyje susitikusi su už sveikatą bei maisto saugą atsakingu eurokomisaru Vyteniu Povilu Andriukaičiu, ministrė pasiūlė Europos Komisijai apsvarstyti galimybę lanksčiau taikyti apribojimo zonų sistemą.

Nei  Latvijoje, nei Estijoje prevenciniai kiaulių skerdimai smulkiuose ūkiuose nevykdomi. „Šiose šalyse nėra tokių biosaugos reikalavimų ūkiuose kaip Lietuvoje. Ir, pažiūrėkime, kas gi atsitiko Estijoje - čia visa teritorija jau užkrėsta maru. O mes nieko aklai nedarome, biosaugos reikalavimai mūsų smulkiems ūkiams tikrai įveikiami. Svarbiausia, kad žmonės patys rūpintųsi savo ūkio gerove", - su Seimo narių mestais kaltinimais dėl perdėto griežtumo nesutiko veterinarijos specialistai, sprendžiantys, kokiu spinduliu turiu būti išpjaunamos kiaulės nuo AKM protrūkio vietos.

„Lietuvoje AKM apima trečdalį jos teritorijos, todėl noriu paprašyti Seimo narių, kad visuose susitikimuose aiškintų kaimo žmonėms, kokie jie turi būti atsargūs, kaip jų neatsakingas požiūris į biosaugos reikalavimus gali paveikti kitus kiaulių augintojus", - pabrėžė ministrė.

 Susitikime dalyvavę verslinių kiaulininkystės ūkių atstovai sakė visai nenorintys kelti dirbtinės įtampos visuomenėje. „Šiandien mes nežinome, kas bus rytoj. Patekus į apsaugos zonas, mums kapsi nuostoliai", - tvirtino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Kiaulių augintojai teigė norintys arba kompensacijų už patirtus nuostolius, arba reikalavo naikinti smulkius ūkius, dėl kurių jie patenka į tas zonas.

 ŽŪM duomenimis, afrikinio kiaulių maro židiniams likviduoti ir afrikinio kiaulių maro prevencijai vykdyti 2013-2016 m. skirta 11 495,8 tūkst. Eur. Be to, afrikinio kiaulių maro III zonos kiaulių laikytojams, pardavusiems kiaules skerdykloms ir patyrusiems nuostolių dėl susidariusio kainų skirtumo su šalyje mokama vidutine kiaulių supirkimo kaina, išmokėta 800 tūkst. Eur, iš jų 400 tūkst. Eur ES lėšų, dėl kainų skirtumo patirtiems nuostoliams kompensuoti.

ŽŪM inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai