Kiaulių maras
Jei užkratas pasiektų kompleksą, bedarbiais liktų dešimtys darbuotojų
2014-02-12

Kelmė. Bendrovė „Berka", auginanti kiaules, šiuo metu į įmonės teritoriją neįleidžia pašalinių. Darbininkai prie vartų privalo dezinfekuoti avalynę. Jiems neleidžiama įsinešti savo maisto. Saugodamasi per maisto atliekas plintančio afrikinio kiaulių maro, bendrovė darbininkus maitina vietoje.

Kukečių kaime įsikūrusios „Berkos" bendrovės direktorius Jonas Maziliauskas sako, jog dėl poros Lietuvos pasienyje rastų afrikiniu maru užsikrėtusių šernų kiaules auginančios bendrovės jau dabar patiria nuostolių. Tenka imtis visų saugumo priemonių, pirkti dezinfekcinių medžiagų. Krito ir kiaulienos gyvojo svorio kainos. Kadangi užsidarė Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkos, sureagavo ir Europa. Už kilogramą gyvojo svorio moka 13 eurocentų (0,45 Lt) pigiau.

Apie 9500 kiaulių auginanti įmonė neturi tiesioginių ryšių su Europos šalių mėsos perdirbėjais. Užtenka ir lietuviškų rinkų. Tačiau palyginti su praėjusių metų pradžia ir lietuviško kapitalo mėsos perdirbimo įmonės už kilogramą kiaulienos gyvojo svorio moka 0,8-0,9 Lt pigiau. Kilogramo gyvojo svorio kaina šiuo metu svyruoja apie 4 litus.

3 Paragrafas delaval

8,5 hektaro „Berkos“ teritorijoje esantys tvartai pagal galimybes tobulinami. Šiuo metu įrenginėjamos modernesnės girdyklos

Kiaulių augintojų skaičiavimais, kiaulininkystės verslas eitų sklandžiai tada, jei už 1 kilogramą gyvojo kiaulienos svorio būtų įmanoma nupirkti 10 kilogramų grūdų. Šiuo metu kainos netenkina lūkesčių. Todėl, norint išgyventi ir turėti pelno, tenka spaustis.

Šiuo metu bendrovė paršelius iki bekono svorio išaugina per pusmetį, kartais prireikia 190-200 dienų. Siekiamybė - išauginti per 170 dienų.

Kiaulininkystė - podukros vietoje

„Apskritai, kiaulininkystė Lietuvoje yra tarsi podukros vietoje, - svarsto „Berkos" direktorius J. Maziliauskas. - Kai kuriose Europos šalyse už motinines kiaules mokamos tiesioginės išmokos. Mes negauname jokių išmokų. Tik pigesnių, beakcizių degalų. Kiaulininkystės įmonėms nėra nė PVM lengvatų. Ar ne todėl Lietuvoje kiaules augina daugiau Danijos kapitalo negu lietuviškų bendrovių?

Jau dvidešimt metų veikianti UAB „Berka“ produkciją parduoda perdirbėjams Panevėžyje, Tauragėje, Šiauliuose. Pasak įmonės direktoriaus Jono Mazilausko, ne visos bendrovės laiku atsiskaito už produkciją, todėl kartais ir „Berka“ vėluoja atsiskaityti už pašarus su ūkininkais

„Berkoje" išaugintų kiaulių mėsa prilygsta ekologiškai. Bendrovė turi savą Vokietijoje gamintą malūną, kurį naudoja pašarams gaminti. Žaliavas - kviečius, miežius, avižas - pašarams bendrovė perka iš vietos ūkininkų. Prideda sojų, aliejaus, išrūgų miltelių, maisto papildų. Kaip pašarus ruošti, pataria konsultantai. Apie 98 procentai bendrovėje išaugintos kiaulienos atitinka aukščiausiąją kategoriją.

Afrikinis maras - pavojus visam sektoriui

Kiaulininkystės įmonių padėtį pablogino žinia apie afrikinio kiaulių maro grėsmę. Paplitusi liga gali sunaikinti visą kiaulininkystės verslą. Tektų sudeginti net tvartus. Nors Kelmės rajonas toli nuo grėsmės zonos, bendrovėje imtasi apsaugos priemonių.

Į teritoriją neįleidžiami pašaliniai asmenys. Kadangi afrikinis kiaulių maras gali plisti ir per maisto atliekas, nuspręsta neleisti darbininkams atsinešti maisto iš namų. Bendrovės savininkų nuspręsta įmonės lėšomis maitinti darbininkus vagonėlyje įrengtoje virtuvėje.

„Berkos" bendrovėje dirba 36 darbuotojai. Vidutinis darbininko atlyginimas 1600 litų, neatskaičius mokesčių. Mokamos premijos už pasiektus rezultatus. Specialistų atlyginimai - didesni. Jeigu maras paplistų, žmonėms iškiltų grėsmė netekti darbo ir pajamų pragyvenimui.

Atsisakė Lietuvos baltųjų

Iki 2011 metų „Berkos" bendrovė augino tik Lietuvos baltųjų veislės kiaules. Norėjo išsaugoti šios lietuviškos veislės genofondą. Jų siekius rėmė Europa. Tačiau klasikinė veislė neatitiko komercinių reikalavimų. Rinka reikalavo kitokios mėsos - kuo mažiau lašinukų ir daugiau raumens. Be to, auginant senosios lietuviškos veislės kiaules, buvo daug papildomo darbo, nemažai griežtos kontrolės.

Paskaičiavus paaiškėjo, jog geriau grąžinti Europos paramą ir auginti tokias kiaules, kurios paklausesnės rinkoje.

Motininė paršavedė - Lietuvos baltųjų veislės, jos palikuonys - lietuviškos ir norvegiškos veislių mišrūnai

Dabar „Berka" bendradarbiauja su viena norvegų bendrove. Lietuviškas baltąsias kiaules kryžmina su norvegų landrasais. Lietuviškos paršavedės ne tokios lepios, labiau prisitaikiusios prie gamtinių sąlygų. O sukryžmintos su landrasais atsiveda geresnio eksterjero ir didesnio mėsingumo palikuonis, kurie tinka penėti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai