Kiaulių maras
Baltijos šalys ir Lenkija rengs bendrą strategiją kovojant su kiaulių maru
2015-07-10

Vilnius. Kiaulių maras iš Lietuvos bei kaimyninių šalių nesitraukia ir vis pranešama apie naujas vietas, kuriose randami nugaišę arba nušauti AKM sergantys šernai. Padėtį regione ir galimus tolimesnius sprendimus penktadienį aptarė už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Latvijos, Estijos bei Lenkijos atstovai.

Susitikimo metu apžvelgta, kaip kito situacija po kiaulių maro protrūkio Lietuvoje, kaip sekasi kovoti su šia liga, aptartos kiekvienos šalies problemos. „Situacija nė kiek nepagerėjo per šituos metus, galima sakyti, kai kur net pablogėjo. Lietuvoje nustatytos 44 ligos protrūkio vietos, Latvijoje - 180, Estijoje - 112, Lenkijoje - 39. Galime tik pasidžiaugti, kad daugiau (atvejų, - red.) yra laukinėje faunoje, šernuose ir nėra tokių didelių įvykių kaip Lietuvoje pernai metų liepą, kai 19 tūkst. kiaulių teko sunaikinti dideliame komplekse", - po susitikimo kalbėjo V. Baltraitienė. Anot jos, ligos plitimas nemažėja ir visi supranta, kad jos nesustabdžius šiame regione, labai tikėtinas išplitimas visoje Europoje.



Sutarta, kad iki rugpjūčio pradžios Lenkija, Lietuva, Latvija bei Estija pateiks savo siūlymus ir kartu parengs ilgalaikę strategiją, kuri turėtų numatyti, kaip kovoti su kiaulių maru bei kompensuoti patirtus nuostolius.

Daugiausia dėmesio strategijoje žadama skirti šernų populiacijos, smulkių kiaulių ūkių klausimams, planuojama apibrėžti finansinė Europos Sąjungos paramą. Anot V. Baltraitienės, jau rudenį šis dokumentas turėtų būti svarstoma Žemės ūkio ministrų taryboje.

Anot V. P. Andriukaičio, šiuo metu Baltijos šalims ir Lenkijai, kovojant su kiaulių maru, jau yra skirta virš 9 mln. eurų ES lėšų, kitų metų laikotarpiui planuojama iki 18 mln. eurų. „Šalių narių parama yra susijusi su konkrečia šalies būkle. Tai nėra vienodos proporcijos, tai lemia epidemiologinė situacija, kiek yra išplitusi liga teritorijoje, kiek yra pakenkta ekonomiškai. Tad šiuo atveju paramos skaičiai (kiekvienai šaliai, - red.) šiek tiek skiriasi", - žurnalistams po susitikimo sakė komisaras. Šiuo metu Lietuvai jau yra paskirta virš 4 mln. eurų.


Tiek ministrė, tiek komisaras V. P. Andriukaitis kalbėjo, kad viena didžiausių problemų - komunikacija su Baltarusija.

„Prašėme ir komisaro (...) kad intensyvintų darbą su Baltarusija, kad jie pripažintų, jog pas juos yra tas maras ir kad šernai migruodami atneša jį į Lietuvą ir kitas šalis. Jei bendrai nedirbsime, nebendradarbiausime su Baltarusija, nespręsime kartu klausimo, manau, mūsų kova - betikslė, nes niekada nesustabdysime šitų židinių atsiradimo", - sakė V. Baltraitienė. Baltarusija iki šiol oficialiai nepripažįsta, kad jos teritorijoje siaučia afrikinis kiaulių maras.

Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius tvirtino, kad ilgalaikė strategija bus ruošiama pasitelkiant medžiotojų ir mokslininkų žinias. Pasak jo, naujausiose mokslininkų rekomendacijose kalbama apie tai, kad šernų populiaciją reikia reguliuoti, tačiau gyvūnų skaičius turėtų išlikti maždaug pastovus „Reikia išlaikyti tokią pačią populiaciją šernų, kad nebūtų didėjimo. Išnaikinti nebūtina. Įsitikinome Ignalinos rajone, kadangi ten jie iškrito, tačiau dabar bandos dar didesnės negu buvo. Gamta tuštumos nemėgsta. (...) Juda iš kitur, ateina iš Baltarusijos", - kalbėjo J. Milius. Jo teigimu, Lietuvoje labai pasiteisino buferinės zonas įvedimas, jos kol kas nesiruošiama plėsti, tačiau situacija gali keistis kiekvieną dieną.

„Turime dirbti kartu visos šalys ir visų šalių priemonės turi būti vienodos. Jei visi taikysime vienodas priemones, aišku, efektas bus žymiai didesnis", - po susitikimo sakė J. Milius.

Pusantrų metų Lietuvoje siaučiantis ir besiplečiantis afrikinis kiaulių maras jau padarė didelių nuostolių šalies žemdirbiams. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija skaičiuoja, kad trečioje buferinėje zonoje esantys kiaulininkystės ūkiai nuo pernai spalio iki šių metų birželio dėl supirkimo kainų skirtumo patyrė beveik 400 tūkst. eurų nuostolių.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kiaulių laikytojams, kurie vykdė būtinas priemones ir patyrė išlaidų ar nuostolių, 2013-2015 metais išmokėta daugiau nei 1,7 mln. eurų kompensacijų.

MŪ, BNS, ŽŪM inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai