Kiaulių maras
Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai susitiko su EK ekspertais
2014-09-02

Vilnius. Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministerijų ir veterinarijos atstovai susitiko Pulavuose (Lenkija), kad aptartų afrikinio kiaulių maro (AKM) padarinius, įvertintų problemos mastą ir sutartų dėl galutinių sprendimų.

Pulavuose buvo surengta didžiulė konferencija, kurioje dalyvavo Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministerijų ir veterinarijos atstovai bei Europos Komisijos (EK) ekspertai. „Buvo įdomu išgirsti specialistų nuomones. Kaip žinome, afrikinis kiaulių maras - tai nėra tik Baltijos šalių ar Lenkijos problema, tai visos Europos problema, todėl Europos Komisijos ekspertams teko atsakyti į daugybę pateiktų klausimų", - kalbėjo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka. Anot viceministro, Europos Komisijos ekspertų nuomonė ne visada sutapo su Baltijos šalių turima patirtimi. „Vienintelis skirtumas - tai požiūris į smulkiuosius ūkininkus, Latvija teigia, kad smulkieji ūkininkai turėtų išnaikinti kiaules, Lietuva, Lenkija ir Estija su tuo nesutinka", - teigė Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Susitikimo metu visos šalys dar kartą patvirtino, kad  prašys 100 proc. kompensacijų iš Europos Komisijos. Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė agentūrai BNS teigė, kad, jos nuomone, mažai tikėtina, jog EK skirs 100 proc. finansavimą Baltijos valstybėms ir Lenkijai - šalys, anot ministrės, galėtų užsitikrinti apie 70 proc. finansavimą.

Pasak V. Baltraitienės, planas rugsėjo 5 dieną bus pristatytas Europos Komisijai, tačiau sprendimas dėl kiaulių maro pasekmių finansavimo kol kas nebus priimtas - tai gali būti padaryta eilinėje ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos sesijoje spalio 13-14 dienomis. Anot jos, EK kol kas neskuba priimti sprendimo, nes Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų embargą EK įžvelgia kaip žymiai svarbesnę problemą. Būtent dėl jos rugsėjo 5 dieną yra šaukiamas neeilinis ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdis.

Baltijos šalių ir Lenkijos parengtoje priemonių programoje siūloma skirti lėšų: dezinfekcijai, šernų populiacijai mažinti, moksliniams tyrimams ir paramai smulkiajam verslui. Daugiausia dėmesio bus skiriama dezinfekavimo įrangai įsigyti, laboratoriniams tyrimams, buferinei zonai įrengti ir jos priežiūrai, mobiliajai šalutinių gyvūninių produktų deginimo įrangai įsigyti, afrikinio kiaulių maro židinyje patirtiems nuostoliams kompensuoti, informacinei sklaidai.

Taip pat siūloma visose programos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje) organizuoti mobiliųjų laboratorijų, kurios būtų aprūpintos reikiama įranga afrikinio kiaulių maro diagnozei atlikti, įsigijimą.

Tačiau svarbiausias ir visiems aktualus programos tikslas - tai užkirsti kelią tolesniam AKM plitimui į Europos Sąjungos  teritoriją ir sudaryti sąlygas smulkiesiems kiaulių augintojams pereiti prie  kitų ūkinių gyvūnų auginimo veiklos.

Liepos pabaigoje žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės kvietimu į Vilnių atvyko Estijos, Latvijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai bei veterinarijos atstovai. Tuomet buvo nutarta, kad kiekviena valstybės paruoš savo veiksmų planą, o vėliau bendru planu kreipsis dėl paramos į Europos Komisiją.

ŽŪM , BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai