manoukis new-logo.jpg
Rugsėjo 25 d., Pirmadienis
     
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Naujas DARBO KODEKSAS - iššūkiai agroverslui

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93
Grikių derliui nuimti - tinkama technologija ir technika

Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/infoparduotuve?shop=1&id=93

NAUJIENOS >

Dėl kiaulių maro siūlo visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį

2017-09-04
Dėl kiaulių maro siūlo visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį

Vilnius. Siekiant sėkmingiau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, siūloma imtis radikalių priemonių - visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį. Taip pat ketinama įpareigoti medžiotojus sumedžioti daugiau šernų patelių - taip sumažėtų marą platinančių gyvūnų populiacija.  

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas mano, kad dėl ekstremalios situacijos skelbimo į Vyriausybę turi kreiptis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Žemės ūkio ministerija.

A. Stančikas sako, kad nerodant tinkamo dėmesio marui, jo pasekmės gali būti neprognozuojamos, pavyzdžiui, pakenks grūdų eksportuotojams.

„Galime prarasti grūdų rinkas, nes teoriškai šį užkratą galima išvežti su grūdais, kurie naudojami pašarų gamybai. Kai kurios valstybės jau pradėjo domėtis. Pas mus jau buvo rekomendacijos dėl termiškai apdorotų grūdų. Ir šitoje vietoje turime didžiulį pavojų - įsivaizduokite, kad šiandien sustoja grūdų eksportas - 4-5 mln. tonų. Nebūtų ūkininkams dėti kur grūdų", - sakė komiteto vadovas.

Maras trukdo jautienos eksportui į Japoniją

Lietuva  kol kas negali eksportuoti jautienos į Japoniją - japonai reikalauja, kad galvijai nebūtų skerdžiami tose pačiose skerdyklose, kaip ir kiaulės. Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo Deivido Kliučinsko, tokį reikalvimą kelia ir arabų šalys, bet dėl religijos, o ne dėl kiaulių maro baimės.

„Atskyrimas turi būti ne toks, kaip yra pas mus dabar, kai iš ryto skerdžia kiaules, o po pietų - galvijus. Reikalavimas susijęs su visišku skerdimo proecesų atskyrimu. Lietuvos įmonių reikalas pagalvoti, kiek joms ta rinka svarbi ir vykdyti reikalavimus ar ne", - teigė D. Kliučinskas.

Jis pripažįsta, kad šį reikalavimą bus sudėtinga įgyvendinti: „Taip jau istoriškai buvo, kad įmonės perdirba ir kiaulieną, ir jautieną, ir avieną, ožieną - visų rūšių mėsą".

Biosaugos nepaiso dešimtadalis kiaulių laikytojų

VMVT siūlo griežčiau bausti sanitarinių reikalavimų nesilaikančius kiaulių augintojus - skirti ne tik pinigines 150 eurų siekančias baudas, bet ir konfiskuoti bei išskersti kiaules.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas įsitikinęs, kad nedidinant baudų už netinkamą kiaulių auginimą ir priežiūrą, nepavyks sumažinti kiaulių maro atvejų, kurių vis daugėja.

„Kai inspektoriai nustato, kad kiaulių ūkis nesilaiko biologinės saugos taisyklių, galime taikyti įspėjimą. Bet įspėjimai neatgraso - nelabai kreipia dėmesį. Todėl siūlome atsisakyti įspėjimo ir nustatyti minimalią 150 eurų baudą. Jeigu nusižengiama pirmą kartą, ji būtų taikoma sumažinta perpus. Taip pat siekiame galimybės pateikti nurodymą kiaulių laikytojui nedelsiant ištaisyti saugaus kiaulių laikymo sąlygų pažeidimą, o jo neįvykdžius, nugaišinti kiaules savininko lėšomis", - sakė V. Paulauskas.

Jo manymu, baudos padės spręsti maro problemą, nes tai rodo ir Latvijos patirtis - bauda už biologinės saugos taisyklių nesilaikymą ten siekia daugiau kaip 300 eurų. „Jų ūkiuose dvejus metus nėra jokio maro protrūkio, - teigė jis.

Pasak jo, šiemet buvo patikrinta 7850 kiaulių ūkių ir 924 atvejais - beveik 12 proc. - nustatyti pažeidimai.

Saugos reikalavimus gyventojai turi įsidiegti iš savo lėšų. Kiaulių laikymo vietos turi būti aptvertos, įrengtas dezinfekavimo barjeras prie įėjimo į tvartą, keičiami rūbai ir apavas, pašaras turi būti naudojamas tik termiškai apdorotas, negalima šerti virtuvės atliekomis, leisti į kiaulių laikymo vietas eiti pašaliniams asmenims.  

Žemės ūkio ministerijoje svarstoma, kad iš Kaimo rėmimo programos būtų galima skirti gyventojams lėšų įsigyti dezinfekavimo ar kitų apsaugos priemonių.  

Siūloma didinti patelių sumedžiojimą

Praėjusią savaitę posėdžiavę įvairių valstybinių institucijų atstovai įpareigojo Aplinkos ministeriją per porą savaičių parengti planą, kaip mažinti šernų populiaciją ir užtiktinti, kad būtų sumedžiojama daugiau šernių.

„Šernų sumedžiojimas turi būti tokiomis proporcijomis - 50 proc. patinų ir 50 proc. - patelių. Dabar sumedžiojama 70 proc. patinų, o tik iki 30 proc. ar net dar mažiau patelių", - sakė V. Paulauskas.   

Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas remia VMVT siūlymus dėl patelių naikinimo, tačiau skeptiškai vertina planus dėl baudų.

A. Stančikas piktinosi, kad medžiotojai per mažai prisideda prie maro tramdymo: „Niekas jų neprivers daugiau medžioti. Galima tuos įstatymus sudėlioti, bet ar tai išspręs".

Vis tik A. Stančikas mano, kad  žemės ūkio ir aplinkos ministrai turi įpareigoti medžiotojus sumedžioti daugiau šernų, o „jeigu būrelis nesusitvarko su populiacija savo teritorijoje, taikyti sankcijas". Viena iš jų - būrelio teritorijos ribojimas.

***

Afrikinis kiaulių maras šiemet Lietuvoje jau nustatytas 530 vietų, rasti ar sumedžioti 952 užsikrėtę šernai. Be to, fiksuoti 25 kiaulių maro atvejai. 2016 metais iš viso buvo 16 atvejų, o 2015 metais - 13.

Šiemet maras nustatytas 2 komerciniuose ūkiuose. Iš viso sunaikinta beveik 24 tūkst. kiaulių - liepos viduryje vienoje iš keturių Jonavos rajono „Beržų komplekso" fermų nugaišinta 23,6 tūkst. kiaulių, Šalčininkų rajono Slabados ūkininkės ūkyje - 150 kiaulių, likusios - pas pavienius gyventojus.  

Pasak V. Paulausko, maras pamažu plinta: tiek ūkiuose, tiek miškuose. „Pamažu, po 1-2 kilometrus maras judės į naujus miškus, pavojus yra į šiaurę, nes gali patekti iš Latvijos. Gali paveikti Pakruojį, Joniškį artimiausiu metu. Gal jau šiais metais, gal ir kitais", - teigė V. Paulauskas.

Žemės ūkio ministerija ketina trejus metus kasmet numatyti po 30 tūkst. eurų moksliniams tyrimams - turėtų būti nagrinėjamas viruso plitimas laukinėje faunoje ir naminiuose ūkiuose.

BNS inf.

Leistini formatai: jpg, jpeg, png, flv.

Leistinas dydis: 20M.


Komentarai

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams. Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.



RSS naujienų prenumerata

Here you can play mega moolah slots online or visit this site about online casinos at Australia aucasinosonline

.