Gyvenimas toks...
Žemės ūkio sektoriaus euras neišmušė iš vėžių
2015-01-05

Kaunas. Pirmosios sausio dienos parodė, kas išlaikė pasirengimo euro įvedimui testą, o kas ne. Žemės ūkio verslo subjektai eurą pasitiko be rūpesčių, dar iki Naujųjų pasirūpinę sutvarkyti juridinius reikalus, sumokėti mokesčius, atsiskaityti su tiekėjais. Ūkininkai ir bendrovės pasirūpino ir eurų atsargomis, kad pirmąsias 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos pirkėjams atsiskaitant litais grąžą galėtų atiduoti eurais.

Šiaulių rajono ŽŪB „Ginkūnų agrofirma" vadovas Arūnas Grubliauskis pirmąją šių metų darbo dieną pasidžiaugė, kad euro įvedimas sumaišties neįnešė. Bendrovė valiutos keitimui pasirengė iš anksto, metų pabaigoje suderino atsiskaitymus, kreditus.

„Kasoje atliekame labai mažai operacijų, tad jokio nepatogumo nejaučiame. Aišku, dar tik pirmoji diena po švenčių, mažai veiklos, galbūt kokių nors problemų kils vėliau", - svarsto A. Grubliauskis. Bendrovė dar prieš Naujuosius metus atliko inventorizaciją, atlyginimus ir įkainius perskaičiavo eurais, todėl dabar ramiai pradeda darbus.

Panevėžio rajono ŽŪK „Ėriškių pienas" vadovas Povilas Nemanis su nerimu kalba apie kritusias pieno kainas, o ne apie euro įvedimą. „Priprasim prie visko. Dėl to euro nesukame galvos, bet supirkimo kainos - tai pasityčiojimas, ir neaišku, kada tai baigsis", - metų pradžia nesidžiaugia P. Nemanis.

Kooperatyvas kol kas nieko nei perka, nei parduoda, atsiskaitymai vyks vėliau, tačiau dėl valiutos pasikeitimo viskas suderinta ir rūpesčių neturėtų kilti.

UAB „Jurbarkų mėsa" prekybos pirmosiomis darbo dienomis nenutraukė, ir kitaip nei kitos prekyvietės, patekusios Vartotojų teisių apsaugos tarnybos akiratin, eurų stygiaus nepajuto - grąžai smulkiųjų pasirūpino dar prieš šventes. Bendrovės vadovas Vytautas Giedraitis patvirtina, kad euro įvedimui buvo ruoštasi iš anksto, tad jokių nepatogumų pirmąją šių metų darbo dieną bendrovei neiškilo.

„Išvengėme nesklandumų, nes iš anksto tam pasiruošėme, buvome užsisakę tiek smulkių, tiek stambių eurų. Vos parnešiau vienu kartu", - sako verslininkas, juokaudamas, kad turint litų - ne problema ir eurai.

Bendrovė užsiima ne tik kiaulių auginimu, bet ir mėsos produktų gamyba, pardavimu, todėl dėl euro įvedimo darbuotojams darbo daugiau. „Sunki metų pradžia mūsų pardavėjoms, daugiau skaičiavimo, užtrunka kainų perrašymas. Bet niekur nuo to nepabėgsi, kas daroma, tas padaroma", - sako V. Giedraitis.

ŽŪB „Šaltekšnis" buhalterė Reda Ališauskienė neslepia, kad pieno produktus perkantys pirkėjai pirmomis šių metų dienomis atsiskaito ne eurais, o litais. Sausio 2-ąją bendrovė pardavė produkcijos maždaug už 2 tūkst. litų, o eurais niekas neatsiskaitė. Turguje situacija tokia pat - pagrindinė atsiskaitymo valiuta - lietuviškas litas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas tvirtina, kad dėl euro įvedimo nusiskundimų iš ūkininkų nesigirdi. Didesnių problemų, matyt, nekyla dar ir todėl, kad daugelis ūkių žiemą atostogauja.

„Viskas tvarkoje. Jokių problemų kaip ir neturime, eurą pasitikome pasiruošę. Mums, ūkininkams, lengviau nei kitiems. Daugelis ūkių atostogauja, darbai prasidės apie sausio vidurį. Visi stengėmės atsiskaitymus atlikti iki naujųjų metų, kad nereikėtų mokėti nauja valiuta. Ir aš pats taip stengiausi padaryti, atsiskaičiau su žemės savininkais, kad naujus metus sutikčiau be skolų ir su naujais pinigais", - reziumuoja J. Talmantas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai