Gyvenimas toks...
Žemės savininkui - dar 126 tūkst. eurų
2015-01-07

Kaunas. Ūkio ministerija už visuomenės reikmėms iš savininko perimtą žemės sklypą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) turės sumokėti dar 126,1 tūkst. eurų (435,2 tūkst. litų).

Aukščiausiasis Teismas gruodžio 30 dieną nutarė, kad dėl nepagrįstai užsitęsusio vertės nustatymo proceso, kuris truko daugiau nei penkerius metus, turi būti išmokėta papildoma 47,3 tūkst. eurų (163,2 tūkst. litų) kompensacija. Iš gyventojo perimto 1,47 hektaro sklypo vertė yra 299,2 tūkst. eurų (1,033 mln. litų), iš kurių 220,4 tūkst. eurų (761 tūkst. litų) jau išmokėta - taigi, liko išmokėti apie 79 tūkst. eurų, o kartu su papildoma kompensacija - 126 tūkst. eurų.  

„Tokią proceso trukmę didžiąja dalimi nulėmė tai, jog institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė jo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, nebuvo reikiamai rūpestinga ir atidi", - rašoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

Anot teismo, akivaizdu, kad žmogui ilgai negavus piniginės kompensacijos dalies, lėšos nuvertėjo ir negalėjo generuoti papildomų pajamų. Priteista papildoma kompensacija sudaro 5 proc. sklypo vertės metinių palūkanų nuo neišmokėtų lėšų.

Sprendimas nusavinti žemės sklypą priimtas 2008 metų sausį, tuomet už jį buvo nustatyta 106,4 tūkst. eurų (367,5 tūkst. litų) kompensacija. Kauno apygardos teismas 2010-ųjų gruodį nusprendė, kad sklypo vertė jo paėmimo dieną siekė 343,4 tūkst. eurų (1,5 mln. litų), tačiau Apeliacinis teismas 2013 metų gruodį nutarė, kad sklypo vertę reikia skaičiuoti 2009 metų birželio 23 dieną, kai įsigaliojo teismo sprendimas dėl jo perėmimo, ir ji yra 220,4 tūkst. eurų (761 tūkst. litų).

Aukščiausiasis Teismas savo ruožtu nutarė, kad kompensacijos apskaičiavimo diena privalo būti 2008 metų sausio 31-oji, nes priėmus sprendimą dėl sklypo perėmimo, gyventojo teisės į jį buvo suvaržytos - jis nebegalėjo jo perleisti, įkeisti ar pertvarkyti.

Be to, Aukščiausiojo Teismo teigimu, apskaičiuojant kompensacijos dydį turi būti vertinamas būtent konkretus sklypas, o žmogui išmokama lėšų suma turi suteikti galimybę įsigyti analogišką sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo ją paimti visuomenės poreikiams.

Įvertinus tai, kad nusavinto sklypo pagrindinė paskirtis buvo žemės ūkio veikla ir ji negalėjo būti keičiama į kitą, Aukščiausiasis Teismas patvirtino dviejų iš trijų ekspertų nustatytą 299,2 tūkst. eurų (1,033 mln. litų) vertę.

BNS, MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai