Gyvenimas toks...
Žemės įstatymai pamina šeimų politiką
2014-11-14

Panevėžys. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nariai Panevėžyje aptarė grūdų rinką ir prognozes bei susipažino su kviečių krakmolo, glitimo ir kviečių glitimo pašarų įmonės veikla. Daugiausia klausimų grūdų augintojams kyla dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir siūlomų įstatymo pataisų.

Pasak ūkininkus gana dažnai konsultuojančio teisininko Vytauto Kalmanavičiaus, žemės įsigijimo įstatyme yra gana nemažai spragų, viena iš akivaizdžiausių blogybių - sutuoktinių ūkininkų diskriminacija.

„Nėra normalu, kad dabartinio įstatymo rėmai ūkininkus, norinčius rimtai ir normaliai dirbti, skatina išsituokti. „Vadovaujantis dabartiniais įstatymais, tie, kurie turi 500 hektarų ūkį ir nori įsigyti dar žemės, turi arba išsituokti, arba pasirašyti vedybines sutartis. Paradoksas, tačiau kartu gyvenantys, bet nesusituokę partneriai gali kiekvienas turėti po 500 hektarų žemės. Vadinasi, taikantis prie įstatymų, normalios, darnios šeimos politika yra paminama. Akivaizdu, kad esant tokiai tvarkai, mūsų šalyje išsituokęs ūkininkas yra geresnis ir perspektyvesnis negu gyvenantis santuokoje", - sakė teisininkas. Jam atrodo keista, kad nėra skatinamas šeimyninis ūkininkavimas.

Krakmolo ir glitimo gamyklos „Amilina" direktorius Mindaugas Gedvilas (nuotraukoje viršuje) pasakojo apie įmonę ir jos darbą

Kalbėdami ta pačia tema grūdų augintojai neišvengė diskusijų dėl žemės dovanojimo vaikams. Ne vieno ūkininko manymu, reikėtų leisti liberaliau perleisti žemę norinčiam kaime likti ir ūkininkauti jaunimui. „Dabartiniai reikalavimai yra per griežti. Kaip mes pritrauksime jaunimą į kaimą, jei mums, o tuo pačiu ir vaikams bus surištos rankos? Turime ieškoti galimybių įstatymus padaryti liberalesnius", - sakė Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

Grūdų augintojai aiškinosi, kaip sekasi vykdyti žemės mainus. Kai kurie kolegos jau susidūrė ir pasidalijo patirtimi. Pasak ūkininkų, žemės mainai galimi, kai norima pasikeisti lygiaverčiais žemės sklypais: „Jei norima išmainyti trijų hektarų sklypą į tokios pat vertės keturių hektarų sklypą, tada nekyla jokių problemų."

Grūdų augintojai taip pat kėlė klausimą dėl ūkių veiklos kreditavimo. Ūkininkams susidaro norint iš bankų gauti paskolas, nes bankai nenori užstatu imti žemės. „Tai nėra normalu, kad dabartiniai įstatymai labai net bankams riboja veiklą. Pagal dabartinę tvarką ir kredito institucijos negali perimti daugiau negu 500 hektarų žemės. Toks skaičius pasiekiamas labai greit. Todėl bankai nenori duoti kreditų, kai įkeičiama žemės ūkio paskirties žemė. Vadinasi, norintiems plėstis, yra sudaromos kliūtys", - sakė ūkininkus konsultavęs teisininkas.

Tradiciškai nuomonių netrūko ir dėl grūdų augintojų konkurencijos su gyvulių augintojais. Ne vieno ūkininko manymu, nėra sąžininga, kad grūdų augintojams galioja 500 hektarų žemės ribojimas, o gyvulininkai turi išimčių. „Tačiau įstatyme nėra numatyta aiškios tvarkos, kaip pabuvus gyvulių augintoju po kelerių metų netapti grūdų augintoju. Manau, kad yra palikta vietos įstatymo apėjimui ir didesnių žemės plotų įsigijimui. Turite rasti sutarimą ir pasiūlymą, kaip tokias spragas panaikinti", - žemdirbiams patarė V. Kalmanavičius.

Aušrys Macijauskas sakė, kad grūdų augintojų asociacija yra labai veikli ir turi argumentuotų sprendimų, kaip leisti ūkininkams dirbti produktyviai bei našiai: „Gaila, kad turime vargti bandydami įrodyti įstatymų netobulumą. Valdžios pareiga žemdirbiams ne kliudyti, bet padėti. Labai tikimės, kad mūsų patirtis leis patobulinti įstatymus ir nesusipratimų bei sumaišties ateityje turėsime gerokai mažiau negu dabar."

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai