Gyvenimas toks...
Viršų ėmė emocijos, priekaištai bankams ir NMA
2015-09-10

Akademija (Kauno r.). Žemdirbiams surengto seminaro lektoriai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros galėjo pasijusti it perlieti šaltu vandeniu - viršų ėmė žemdirbių emocijos, pranešimą apie viešuosius pirkimus teko nutraukti. Pylos gavo ir banko atstovai.

Tiksliau, banko atstovų, kurie kalbėjo pirmieji, pateiktas žemės ūkio sektoriaus vertinimas matyt pakurstė nuotaikas, o pranešimas apie viešuosius pirkimus įžiebė emocijas, tad pranešėjai teko atsiimti už visos NMA veiklą.

Lauko dienos „Pilnam aruodui 2015" (vykusios rugsėjo 9 d. ASU) seminaro dalyviams pranešimą apie palūkanų normas skaitė SEB banko Finansinių priemonių pardavimo skyriaus atstovas Dovydas Gečas. Paklaustas apie pagrindinius rizikos veiksnius žemės ūkio sektoriuje, D. Gečas pareiškė, kad žemės ūkis yra populiarumo viršūnėje, bankai pešasi dėl jo, grūdų derlius rekordinis, kainos neblogos. „Turėsite gerus metus", - reziumavo D. Gečas.

Po tokių žodžių salė sušurmuliavo. Kitas to paties banko atstovas suskubo patikslinti, kad pieno sektoriaus situacija neramina, bet Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių tuo, kad mūsų šalyje nėra ūkių, kurie gamintų vien tik pieną. „Grūdai kompensuoja pieną. Jei grūdų derlingumas iš hektaro - 10 tonų, tai pieno kaina gali būti bet kokia", - įsitikinęs banko atstovas.

Kartais naudinga, kad ir dalykiški renginiai peržengtų savo rėmus

Ūkininkas Zigmas Aleksandravičius kalbėjo emocingai ir taikliai

Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius replikavo, kad kalbos apie 10-12 tonų derlių yra perdėtos: nors kraštas nėra didelis, situacija ūkiuose labai smarkiai skiriasi. Todėl kabėti apie rekordus reikėtų labai atsargiai. „Ūkininkai patys sau darome meškos paslaugą, kai nuo pavasario pradedame kalbėti apie begalinius derlius", - perspėjo Z. Aleksandravičius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas prikišo bankams, kad šie nenori skolinti pinigų žemdirbiams, kai jų labiausiai reikia. „Siūlote pinigų, kai nėra krizės, bet tada mes be jūsų apsieiname, nes patys uždirbame. O kai krizė, kai reikia pagalbos, neduodate, neskolinate. Kodėl taip darote? Kada pasikeisite?", - klausė J. Talmantas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis pritarė J. Talmantui, primindamas žemės ūkio bendrovėms labai sudėtingus 2009-uosius, kai bankai, prasidėjus sunkmečiui, pareikalavo grąžinti 540 mln. litų paskolų. Po tokio smūgio atsitiesti buvę sunku.

Viešieji pirkimai - lyg saviapgaulė

Viešųjų pirkimų organizavimo tvarką (įsigyjant investicijas, iš dalies finansuojamas ES paramos lėšomis) žemdirbiams pristatinėjusi NMA l. e. p. Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Renata Minalka sulaukė replikų iš salės, jog esama tvarka verčia ūkininkus meluoti, apsimetinėti, nes kitu atveju jiems nepavyktų įsigyti norimos technikos, padargų - visus planus perbraukia mažiausios kainos kriterijus.

NMA atstovė prašė paaiškinti, kodėl žemdirbiams netinka, kad iš kelių mašinų, kurios apibūdinamos tais pačiais parametrais, jie gali rinktis pigiausią. „Kodėl iš kelių analogiškų daiktų jūs norite pirkti brangesnį?", - teiravosi R. Minalka.

„Pirkdami mašiną turime galvoti ir apie jos aptarnavimą, remontą, atsargines dalis. Mums svarbu, kad visa tai būtų kuo arčiau ir greitai prieinama", - aiškino J. Talmantas.

Kaip žemdirbiai iš tikrųjų perka jiems reikalingas mašinas ir kt., buvo iliustruota pavyzdžiu. „Jei ūkininkui reikalingas geltonas daiktas, kurio neįmanoma įsigyti paprastu keliu, tai į pagalbą ateina geltono daikto pardavėjas, kuris suranda, kas prekiauja tokiais pačiais, bet brangesniais mėlynos ir žalios spalvų daiktais. Kito kelio laimėti konkursą ir pasinaudoti paramą žemdirbiui nėra", - nuskambėjo iš salės juoką sukėlęs paaiškinimas.

NMA atstovėms buvo pasakota, kaip norėdami pritaikyti perkamam daiktui ne vien žemiausios kainos, bet ir ekonominio naudingumo kriterijus, žemdirbiai apskundžiami teismams.

Ūkininkas Z. Aleksandravičius pridūrė, kad techniką, padargus turi rinktis ūkininkas, nes jo pusėje patirtis, situacijos ir teritorijos žinojimas, problemų sprendimo išmanymas, jis atsižvelgia į savo valdos ypatumus rinkdamasis daiktą.

„Jis investuoja pinigus į tą techniką, kuri jam reikalinga, o ne į pigiausią. Jei Europos Sąjunga mano, kad žemdirbį reikia paremti, tai labai gerai, bet ji neturi nurodinėti, ką ūkininkas privalo pirkti", - sakė Z. Aleksandravičius.

„Visi žino, kaip tie viešieji pirkimai vyksta, bet apsimetame, kad viskas skaidru. Tai gal paprasčiau būtų pakeisti tvarką taip, kad mums nereikėtų meluoti", - skambėjo siūlymas iš salės.

„Mes treji metai reikalaujame keisti Viešųjų pirkimų įstatymą, o NMA - tvarką. Jūs turite matyti žemdirbių problemas ir padėti keisti situaciją. Kai kurias kliūtis galima pašalinti vien NMA pastangomis, bet jūs neinate į dialogą. Jūs taip įsijautėte į vaidmenis ir pasidarėte tokie svarbūs patys sau, kad ūkininkai priversti vaikščioti nulenkę galvas", - kalbėjo J. Talmantas.

Z. Aleksandravičius, kreipdamasis į NMA atstoves, apibendrino situaciją: „Žmonės pavargo kariauti su jumis, nes jūs kaip vėjo malūnai. Grįžę namo perduokite vadams, ką čia girdėjote, nes su jūsų vadais yra tokia pat tragedija kaip ir su bankais. Tegul važiuoja jie į kaimą ir pažiūri, kaip gyvena tikri ūkininkai. Tragedija, kad ministerijoje ir NMA dirba daug žmonių, labai tolimų nuo žemės ūkio, kurie gyvos kiaulės nėra matę... Štai tokie dalykai".

NMA atstovės pažadėjo išgirstą informaciją perduoti vadovybei.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai